Suomija ir Švedija išreiškė susirūpinimą dėl to, kokį poveikį aplinkai gali turėti dujotiekis, kurį ketinama tiesti Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją.
"Norime būti visiškai tikri dėl bet kokio galimo poveikio aplinkai, kurį turės dujotiekis", - žurnalistams penktadienį sakė Suomijos aplinkos ministras Stefanas Wallinas (Stefanas Valinas), pasibaigus susitikimui su Švedijos aplinkos ministru Andreasu Carlgrenu (Andreasu Karlgrenu).
5 mlrd. eurų (per 17,2 mlrd. litų) kainuosiantis dujotiekis, kaip planuojama, nusidrieks 1,2 tūkst. kilometrų ir sujungs Rusijos Vyborgo ir Vokietijos Greifsvaldo miestus.
"Reikia pabrėžti, jog mes tikrai norime, kad dėl dujotiekio būtų atliktas geros kokybės poveikio aplinkai įvertinimas, - sakė A.Carlgrenas. - Turime pagrindo manyti, kad dujotiekis gali turėti tam tikrą poveikį".
Dujotiekio projektą įgyvendinantis konsorciumas "Nord Stream", kurio didžioji dalis priklauso Rusijos dujų milžinei "Gazprom", šiuo metu rengia preliminarias ekologines išvadas.
Suomijos aplinkos ministerija šią savaitę pareiškė, jog "Nord Stream" nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl ekologiniu požiūriu dujotiekio maršrutas turi eiti būtent ten, kur pasiūlyta, ir kodėl nėra alternatyvaus maršruto. Be to, ministerija mano, kad trūksta informacijos apie jūros dugno būklę.
"Jie turi charakterizuoti ir palyginti jį su kitais galimais maršrutais arba pasiūlyti dujotiekiui kitų geografinių alternatyvų", - sakė Švedijos ministras A.Carlgrenas.
Švedijos Aplinkosaugos agentūra praėjusį mėnesį pareiškė norinti gauti alternatyvių maršrutų Baltijos jūroje įvertinimą, taip pat poveikio aplinkai įvertinimą, jeigu toks projektas išvis nebūtų įgyvendinamas.
Lietuvos aplinkos ministerija mano, jog reikėtų aptarti alternatyvias dujotiekio galimybes, tarp jų ir galimybę tiesti dujotiekį sausumos maršrutu, nes po Antrojo pasaulinio karo jūros dugne palaidoti cheminiai ginklai, juos pajudinus, gali sukelti ekologinę katastrofą.
Latvija, Lietuva, Estija ir Lenkija būgštauja, kad naujasis dujotiekis leis Rusijai "užsukti" tranzitinius per jų teritorijas einančius dujotiekius, kuriais užtikrinamas energetinių išteklių tiekimas.
