Serbija nepripažįsta Kosovo valstybės, bet patiria spaudimą gerinti santykius su savo buvusia provincija, jei nori, kad ES sutiktų pradėti stojimo derybas.
I. Dačičius buvo lyderio Slobodano Miloševičiaus padėjėjas, kai Serbija dėl Kosovo kariavo su NATO. Dabar I. Dačičius pradėjo derybas su Kosovo vadovais albanais ir sakė, kad Serbija turi pagaliau nustatyti savo "tikrąsias sienas".
"10 metų Kosovas buvo tabu. Niekas negalėjo oficialiai sakyti tiesos, - I. Dačičius rašo Serbijos savaitraštyje NIN. - Buvo sekamos pasakos ir skleidžiamas melas, kad Kosovas yra mūsų".
Bet šiandien, sakė jis, "Serbijos prezidentas negali nuvykti į Kosovą, nei ministras pirmininkas, nei kiti ministrai, nei policija ar kariuomenė. Serbai gali tik išvykti iš Kosovo. Štai kiek Kosovas yra mūsų ir ką ten reiškia mūsų Konstitucija ir įstatymai".
Kosovas su Vakarų parama 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Nuo to laiko 1,7 mln. gyventojų turinčią šalį pripažino daugiau nei 90 valstybių, bet dėl etninės albanų daugumos ir šiaurėje susitelkusios serbų mažumos Kosove tęsiasi neramumai. Kosove tebėra 6 tūkst. NATO karių.
Kosovo šiaurėje esanti serbų gyvenama teritorija yra pagrindinis I. Dačičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Hašimo Tačio derybų klausimas. Derybos, kurioms tarpininkauja ES, bus tęsiamos kovo 20 dieną Briuselyje. I. Dačičiaus vyriausybė atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, bet siūlo pripažinti H. Tačio vyriausybės autoritetą Kosovo šiaurėje bei mainais nori, kad ten gyvenantiems serbams būtų suteikta autonomija. H. Tačis baiminasi, kad tai tik dar labiau įtvirtins etninę atskirtį.
