Subyrėjus Sovietų Sąjungai (tai Vladimiras Putinas pavadino didžiausia geopolitine katastrofa) rusų agentams šnipinėti Jungtinėse Valstijose ir Europoje pasidarė daug paprasčiau.
Neapsikentusi su tokia padėtimi prezidento George'o Busho laikais JAV kontržvalgybai vadovavusi Michelle van Cleave išspausdino straipsnį dienraštyje "The Washington Times".
Pergalė po pralaimėto karo.
Savo straipsnį M.van Cleave pavadino "Padėkos laišku", kurį, jos nuomone, galėtų atsiųsti Rusijos žvalgybininkai. "Mes užimame vadovaujamas pareigas vyriausybėje ir versle. Naudodamiesi senaisiais išdraskytais tinklais mes atnaujiname informacijos rinkimą, prasiskverbiame į buvusias sovietines respublikas, kaupiame turtus ir didiname savo įtaką pasaulyje", - rašo straipsnio autorė.
M.van Cleave teigia, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai suaktyvėjo prisidengdamos tarptautiniu bendradarbiavimu. Jungtinėse Valstijose rusų agentų yra ne mažiau nei šaltojo karo laikais, nes dabar Vašingtonas visą dėmesį sutelkė į kovą su terorizmu, o ne į kovą su šnipais.
M.van Cleave įsitikinusi, kad prezidentas Barackas Obama susilpnino Jungtinių Valstijų kontržvalgybą. Jis liepė prokurorams pradėti CŽV darbuotojų veiklos tyrimą dėl jų taikytų teroristų apklausos metodų, nors anksčiau buvo žadėjęs nei vieno nebausti. Todėl CŽV mano, kad arba naujasis prezidentas yra veidmainis, arba jis yra silpnas. Be to, specialiųjų tarnybų agentai, bijodami bausmės, ima prarasti vieną didžiausių savo pranašumų - greitą veikimą.
Rusų šnipai gali laisvai veikti ir todėl, kad CŽV ir Nacionalinė žvalgyba niekaip nesugeba susitarti, kas turi kuruoti partnerystę su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Dar daugiau - užsienio žvalgybininkai bijo patikėti savo paslaptis amerikiečiams, nes Vašingtonas išplatino informaciją apie teroristų apklausas ir ketina įtariamus terorizmu asmenis teisti civiliniuose teismuose. Be to, amerikiečių žvalgybininkai mano, kad yra nepakankamai vertinami ir tai atsiliepia agentų verbavimui. Savo "Padėkos laišką" M.van Cleave užbaigia ironiškais, neva džiugiais rusų šnipų žodžiais: "Nors šaltąjį karą mes pralaimėjome, užtat jam pasibaigus galime švęsti pergalę."
Ar Europa gali apsiginti
Rusijos šnipai užplūdo ir Jungtinę Karalystę. Žvalgybos ir saugumo komitetas jau skelbia pavojų bei skundžiasi, kad kovai su visur esančiais rusų šnipais skiriama nepakankamai dėmesio. Kontržvalgybininkai dirba suplukę ir jau ima kalbėti apie grįžimą prie šaltojo karo. Jų nuomonei linkęs pritarti ir Kento universiteto profesorius Richardas Sakwa, taip pat pranašaujantis šaltojo karo sugrįžimą.
Jungtinės Karalystės Žvalgybos ir saugumo komiteto vadovas Jonathanas Evansas teigia, kad MI-5 (britų kontržvalgyba) galimybės praktiškai išsemtos. Darbuotojai užsienio šnipams neutralizuoti gali skirti tik 3,5 proc. savo išteklių, o Londone knibždėte knibžda rusų ir kinų šnipų. "Laimei", rusams nužudžius buvusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, Jungtinės Karalystės saugumo tarnyboms skirta daugiau lėšų kovai su rusų šnipais. Šiuo metu britų kontržvalgyboje dirba 3382 darbuotojai, o iki 2011-ųjų jų skaičių ketinama padidinti iki 4000.
Britų savaitraštis "The Economist" išspausdino net kelis straipsnius apie rusų šnipų keliamą pavojų. Vienas straipsnių pavadintas "Ar gali Europos Sąjunga apsiginti". Jame rašoma apie Vakarų Europos šalyse labai suintensyvėjusią Rusijos šnipų veiklą ir apie tai, kad specialiosios tarnybos turėtų susigrąžinti patyrusius šnipų gaudytojus, kurie pastaraisiais metais buvo atleisti dėl etatų mažinimo.
Žurnalas rašo, kad šiuo metu šnipinėjimas Briuselyje ir Strasbūre finansuojamas ir koordinuojamas geriau nei kada nors anksčiau, nes elitinei Rusijos užsienio žvalgybai ir karinei žvalgybai dabar padeda ir FSB. Rusijos žvalgybos karininkai dirba tradiciškai apsimetę diplomatais, kiti prisistato kaip žurnalistai, lobistai, konsultantai, studentai arba mokslininkai, renkantys medžiagą disertacijai.
Žurnalas negaili priekaištų ir pačiai Europos Sąjungai (ES). Ši organizacija, "garbėtroškos ir naivumo derinys, leidžia rusams ir tiems, kurie dirba jiems, iki nepadorumo lengvai šnipinėti, manipuliuoti ir skleisti dezinformaciją. Liūdna, bet faktas, kad didelė dalis tų, kurie dirba ES institucijose, ypač Europos Parlamente (EP), laiko save labai svarbiais asmenimis, nors iš tiesų jie nėra niekuo ypatingi".
Nors rusų šnipai veikia vis įžūliau, juos susekti nėra lengva. Belgijos kontržvalgyba yra nesukomplektuota ir bedantė. Tiesa, per pastaruosius penkerius metus Europos Komisija gerokai sustiprino savo vidaus saugumą, tačiau pasitaiko daug įvairių neapsižiūrėjimų. Pavyzdžiui, vietos programuotojų sukurta informacinė elektroninio pašto sistema yra patikima, tačiau tik tol, kol koks nors aptingęs valdininkas pamiršta ja pasinaudoti ir pasiunčia dokumentų kopijas paprastu paštu. Labai neatsakingai elgiasi ir EP nariai bei jų padėjėjai, galintys prieiti prie slaptos informacijos.
Žurnalas siūlo įsivaizduoti priešingą variantą: Europos šalių stažuotojai laisvai vaikštinėja Kremliaus koridoriais, ima dokumentus ir išmušinėja iš vėžių biurokratus. "ES propaguojami atvirumo ir pasitikėjimo idealai negali nežavėti, tačiau kol visos kitos šalys žaidžia vadovaudamosios kitomis taisyklėmis, praverstų ir bent nedidelė slaptumo paranoja", - rašoma straipsnyje.
"The Economist" išspausdino ir kitą straipsnį, pavadintą "Naujasis balansas Europoje". Jame cituojamas neįvardytas diplomatas, teigiantis, kad "visa Rusijos misija prie NATO prikimšta šnipų. Todėl žaidžiami katės ir pelės žaidimai - kartais rimti, kaip istorija su Estijos šnipais, kurie pasodinti 12,5 metų į kalėjimą už šnipinėjimą Rusijai, kartais komiški, kai visateisių NATO narių posėdžių apsauga buvo sustiprinta dėl to, kad Rusijos diplomatai slepia savo ženklelius ir prasiskverbia į vidų".
Rusijos reakcija
Paprastai į tokius straipsnius Rusija stengdavosi nereaguoti. Tačiau šį kartą vienas aukštas Rusijos jėgos struktūrų pareigūnas per agentūrą "RIA Novosti" padarė pareiškimą, kuriame teigia, kad ne rusų, o britų specialiosios tarnybos stengiasi kontroliuoti ES. Jo žodžiais tariant, po to, "kai nuslopo skandalas dėl lenkų mėsos importo, o Lietuva nustojo reikšti pretenzijas dėl naftos, Londonas nusprendė, jog atėjo laikas prisiminti amžinus dalykus, t. y. šnipus".
Į vieną žurnale "The Economist" pasirodžiusių straipsnių sureagavo ir nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas. Jis parašė atvirą laišką redakcijai reikalaudamas pasiaiškinti, kodėl buvo išspausdintas minėtas straipsnis ir "iš kur gauti tie abejotini duomenys, neturintys nieko bendra su tiesa". Atrodo, kad šaltasis karas iš tiesų atsinaujina.
