Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijoje į priekį išsiveržė du aiškūs favoritai - dešiniųjų kandidatas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir socialistė Segolene Royal (Segolen Ruajal), kurie gerokai lenkia savo būsimus varžovus ir kovoja tarpusavyje dėl lyderio pozicijų.
Dienraštyje "le Parisien" išspausdinti viešosios nuomonės apklausos rezultatai leidžia prognozuoti, kad pirmajame prezidento rinkimų ture balandžio 22 dieną N.Sarkozy ir S.Royal aplenks savo varžovus ir susirungs tarpusavyje gegužės 6-ąją vyksiančiame antrajame ture.
Pastarosiomis savaitėmis apklausose buvęs vidaus reikalų ministras N.Sarkozy lenkė S.Royal. Tačiau naujausioje "le Parisien" užsakymu CSA atliktoje apklausoje pirmą kartą nuo kovo 21 dienos, kai prasidėjo oficiali rinkimų kampanija, jų pozicijos susilygino.
N.Royal, kuri siekia tapti pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste, rinkimų kampanijos metu sunkiai sekasi įrodyti savo patikimumą, ir viešosios nuomonės apklausų rengėjai įspėja, kad daug dar neapsisprendusių rinkėjų gali pasirinkti ne ją, o centristą Francois Bayrou (Fransua Beru).
Tačiau politikos analitikai sako, kad nepaisant socialistų kandidatės rinkimų programos, kurios įgyvendinimas brangiai atsieitų valstybei, dar neapsisprendę rinkėjai balsuos už S.Royal, jei manys, kad ji gali įveikti N.Sarkozy.
"Jei kitos apklausos rodys, kad ji gali laimėti prieš Sarkozy, Bayrou neturi jokių šansų. Visas kairiųjų pažiūrų elektoratas balsuos už Royal", - sakė Paulis Bacotas (Polis Bakotas) iš Politinių studijų universiteto Lione.
Prezidento rinkimai laikomi savotišku referendumu N.Sarkozy, kurio bekompromisė pozicija imigracijos ir nusikalstamumo klausimais patinka daugeliui dešiniųjų pažiūrų rinkėjų, tačiau jo valdingumas dažnai tampa politinių oponentų taikiniu.
Visoje Prancūzijoje iškabinti besišypsančio N.Sarkozy plakatai dažnai sudarkomi, tuo tarpu kitų 11 kandidatų plakatai paprastai lieka nepaliesti.
LE PENO VEIKSNYS
Prancūzija atsidūrė kryžkelėje po 12 metų trukusio kadenciją baigiančio centro dešiniųjų prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) valdymo, ir jo įpėdiniui teks spręsti opias problemas, susijusias su dideliu nedarbu, socialine įtampa ir didele valstybės skola.
2002 metais vykę prezidento rinkimai, kuriuose dėl valdžios varžėsi senoji politikos veteranų gvardija, nesudomino rinkėjų.
Mažas aktyvumas padėjo kraštutinių dešiniųjų lyderiui Jeanui-Marie Le Penui (Žanui Mari Le Penui) įveikti socialistų kandidatą ir visiems netikėtai užimti antrą vietą.
Laikraštis "Liberation" antradienį išspausdino viešosios nuomonės apklausos rezultatus, kurie rodo, kad 67 proc. prancūzų domisi šių metų prezidento rinkimų kampanija. Prieš 2002-ųjų rinkimus kampanija domėjosi 42 proc. rinkėjų.
Kita tame pačiame laikraštyje išspausdinta apklausa rodo, kad 70 proc. apklaustųjų mano, jog Prancūzijos demokratijai bus blogai, jei J.-M.Le Penas pateks į antrąjį rinkimų turą, o 78 proc. įsitikinę, kad tai pakenks Prancūzijos įvaizdžiui pasaulyje.
Pastarosiose viešosios nuomonės apklausose J.-M.Le Penas, kuris griežtai pasisako prieš imigraciją, tarp visų kandidatų užima ketvirtą vietą. Remiantis CSA atylikta apklausa, balandžio 22 dieną už jį ketina balsuoti 15,5 proc. rinkėjų.
Šioje apklausoje N.Sarkozy surinko 27 proc., S.Royal - 25 proc., o F.Bayrou - 19 proc. balsų.
Tačiau rinkėjai tradiciškai nenori viešai pripažinti remiantys J.-M.Le Peną, todėl tikruosius jo populiarumo reitingus sunku prognozuoti. Jis pats neabejoja, kad vėl pateks į antrąjį rinkimų turą.
"Tai nebūtų pirmas kartas, kai turėtume siurprizą", - sakė J.-M.Le Penas radijui "France Inter".
Oficiali prezidento rinkimų kampanija baigsis penktadienį vidurnaktį.
