Prezidentas generolas Pervezas Musharrafas (Pervezas Mušarafas) bandė reformuoti įstatymą dar 2000 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po perversmo, nepraliejus nė lašo kraujo atvedusio jį į valdžią, tačiau savo ketinimų turėjo atsisakyti kilus visuotiniam įtakingų Pakistano musulmonų religinių partijų pasipriešinimui.
Paryžiuje vykusioje mokslinėje konferencijoje išdėstęs žingsnius, kurių imtasi religinių mažumų padėčiai pagerinti, senatorius sulaukė klausimo, kada Islamabadas reformuos šventvagystės įstatymą.
"Dievas duos, po rinkimų", - atsakė M. Hussainas Sayedas, valdančiosios Pakistano musulmonų lygos partijos generalinis sekretorius ir Pakistano Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
"Nenorime savo "draugams" įduoti dar vienos rinkimų problemos", - teigė jis, turėdamas omenyje opozicines musulmoniškas partijas. Kaip įstatymas keisis, senatorius smulkiau nepaaiškino.
Religinės partijos aršiai priešinosi praėjusių metų lapkritį priimtai reformai, kuri apribojo islamo teisės įstatymų taikymo sritį, kadangi pagal ankstesnius teisės aktus moterims buvo neįmanoma apkaltinti vyrų išprievartavimu.
Po reformos išprievartavimas buvo išimtas iš religinių įstatymų, 1979 metais paskelbtų tuomečio Pakistano prezidento generolo Mohammado Zia Ul-Haqo (Mohamado Zijos Hako), siekusio įvesti islamo teisę, srities ir prilygintas civilinės teisės pažeidimui.
Nuo britų kolonijinių laikų likęs šventvagystės įstatymas 1980 metais buvo sugriežtintas ir apėmė platų galimų islamo įžeidimų spektrą, o 1982 metais už šio įstatymo pažeidimą numatoma griežčiausia bausmė padidinta iki mirties bausmės.
150 milijonų žmonių, kurių absoliuti dauguma išpažįsta islamą, turinčioje šalyje gyvenantys krikščionys, sudarantys mažiau nei 3 proc. gyventojų, dėl šio įstatymo skundžiasi nuo seno, kadangi jis mažumos nariams, musulmonų apkaltintiems tokiais nusižengimais kaip lapo iš Korano išplėšimas, nesuteikia jokios apsaugos.
Anot jų, daugelis kaltinimų metami siekiant suvesti sąskaitas tarp besivaidijančių kaimynų. Kaltinamieji turi menkai vilties apsiginti, kadangi musulmono mesti kaltinimai šventvagyste paprastai laikomi pakankamu nusikaltimo įrodymu.
Pastaraisiais metais krikščionys buvo teisiami myriop už tai, kad neva prišiukšlino prie mečetės arba gerai atsiliepė apie Didžiojoje Britanijoje gyvenantį rašytoją Salmaną Rushdie (Salmaną Rašdį), kurį už satyrinę knygą "Šėtono eilės" dar 1989 metais įsakė nužudyti Irano vyriausiasis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis).
Tiesa, mirties bausmė nė karto taip ir neįvykdyta, kadangi aukštesnės instancijos teismai pateikus apeliaciją paprastai jas panaikina. Praėjusią savaitę Lahoro aukščiausiasis teismas paleido į laisvę proto negalę turintį krikščionį, nuteistą kalėti 25 metus, pranešė katalikiška naujienų agentūra "AsiaNews".
REKLAMA
