Revoliucine praeitimi besididžiuojantys prancūzai išrado naują būdą keršyti verslo elitui, kurį jie kaltina dėl ekonominės krizės. Darbininkai tiesiog užrakina savo darbdavius. Daugeliu atvejų tai padeda!
Pastarosiomis savaitėmis nepatenkinti Prancūzijos darbininkai keliose gamyklose visoje šalyje įkalino vadybininkus arba savininkus protestuodami prieš ekonomikos smukimą ir didėjantį nedarbą.
Šiaurės rytų Prancūzijoje 125 "FM Logistic" darbininkai įsiveržė į patalpas, kuriose vyko susirinkimas, ir paėmė įkaitais 5 vadybininkus. Vakarui atėjus jie paleido namo 2 viršininkes, kurios turi vaikų, o kitus 3 vadovus laikė uždarytus toliau. Darbininkai pyksta, kad daugybę metų mėginimai tartis dėl pokyčių nedavė jokių rezultatų.
Veiksminga priemonė
Panašių atvejų Prancūzijoje būta ne vieno. Bosams teko praleisti užrakintiems savo kabinetuose visą naktį ir daugiau. Paaiškėjo, jog tai - itin veiksminga priemonė. Prieš porą savaičių darbininkai pietryčių Prancūzijoje paleido tris britams priklausančio klijų fabriko "Scapa" vadovus, kai administracija galiausiai sutiko išmokėti kelioms dešimtims atleistų darbuotojų iš viso 2,5 mln. dolerių.
"Mes juos laikėme, bet maitinome gerai", - sakė vienos profesinės sąjungos narys Christophe'as Bougret. Tačiau kitais atvejais pranešta ne apie tokią linksmą įkaitų dalią.
Viršininkų grobimas sukėlė aštrią prezidento Nicolas Sarkozy reakciją. "Ką reiškia šis žmonių izoliavimo verslas? - klausė jis neseniai. - Mes turime įstatymus, ir aš neleisiu, kad šitaip būtų daroma."
Kitaip valdžia negirdės!
Vis dėlto daugelis prancūzų pritaria viršininkų grobimui arba bent jau supranta tai. Apklausa rodo, kad 45 proc. prancūzų tokia praktika priimtina. Ją pasmerkė tik 7 procentai. Tyrėjai sako, jog vertinant tokią nuomonę reikia atsižvelgti į kontekstą: krizė verčia užsidaryti daugelį gamyklų, nedarbas vis didėja, o drauge žmonės girdi apie neregėtas premijas vadovams ir pasakiškus jų pirkinius. Tai įsiutino labai daug prancūzų.
Darbdavių grobimas yra naujausias didelę protestų patirtį turinčių prancūzų išradimas. 1789 metais jie sugriovė Bastiliją, o šiemet sausį ir kovą keli milijonai jų visoje šalyje išėjo į gatves. Atskirai prieš lėšų švietimui sumažinimą protestavo dėstytojai ir studentai. Pastarieji surengė virtinę sėdimųjų streikų protestuodami prieš numatomą reformą. Ne veltui čekų menininkas, sukūręs Europos Sąjungos būstinei Briuselyje visas nares vaizduojantį Europos žemėlapį, ant Prancūzijos didelėmis raidėmis užrašė "Streikas".
"Kiekviena tauta turi savo charakterį, - sakė vienas Paryžiaus taksistas. - Jei neprotestuosime, valdžia mūsų neklausys."
Fondas bedarbiams mokyti
Kaip ir kitas Europos šalis, Prancūziją paveikė ekonomikos krizė, o ypač skaudžiai ji smogė automobilių pramonei. Nedarbas šalyje viršija 8 proc. - tokio masto nebuvo kelerius metus. Vien sausį ir vasarį darbo neteko 170 tūkst. žmonių. Jie papildė anksčiau iš automobilių ir sunkiosios pramonės šakų atleistų 2,2 mln. bedarbių gretas.
Skanų maistą dievinantys prancūzai dabar kur kas rečiau beužsuka į restoranus, jūrų gėrybes keičia paprastesniais ir pigesniais patiekalais, nebeperka elegantiškų, bet brangių daiktų.
Šį mėnesį prezidentas N.Sarkozy ėmėsi priemonių perkvalifikuoti atleistus darbininkus. Tam tikslui įsteigtas fondas, kuris skirs darbo netekusiems prancūzams mokyti 1,5 mlrd. eurų. Iš jų stipendijas po 500 eurų gaus tie atleisti darbininkai, kuriems nepakanka kvalifikacijos visai bedarbio pašalpai gauti. Prezidentas N.Sarkozy pasiūlė profesinėms sąjungoms ir darbdaviams prisidėti prie valdžios ir taip pat socialiai paremti bedarbius. Kai kurios privataus sektoriaus kompanijos atsiliepė į šią jo iniciatyvą, tarp jų ir kelios, kurių viršininkai buvo tapę darbininkų įkaitais.
Prezidentas sakė, jog reikia kiek įmanoma stengtis vengti laikino atleidimo iš darbo. "Turime išnaudoti šią krizę, kad apmokytume darbininkus ir parengtume kvalifikuotus specialistus, kurių prireiks krizei pasibaigus", - kalbėjo jis.
Nors ir imtasi šių priemonių, apklausos rodo, kad N.Sarkozy politikai nepritaria 55 proc. gyventojų, o profesinės sąjungos planuoja naujus masinius protestus gegužės 1-ąją.
