Apie naujos Europos Sąjungos (ES) sutarties įsigaliojimą paskelbta fejerverkų nušviestoje Lisabonoje – mieste, kuriame viskas ir prasidėjo. ES pareigūnai mano, kad Lisabonos sutartis labai naudinga piliečiams ir artimiausiais metais padės spręsti institucinius ginčus.
Todėl Europos Sąjunga galės sutelkti dėmesį į sklandžią kovą su ekonomikos ir finansų krize, taip pat paspartinti 2020 m. ekologiškesnio augimo strategijos kūrimą.
Lisabonos sutartis buvo rengiama ilgą laiką. Tačiau gruodžio 1 d. ji galiausiai įsigaliojo, o kartu su ja – ir didžiuliai instituciniai pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti sprendimų priėmimo tvarką ir suteikti ES daugiau svorio tarptautinių santykių srityje.
Ši Sutartis ilgų bandymų perrašyti ES vidaus taisykles vaisius. Tai tapo itin aktualu po to, kai 2004 m. į ES įstojo 10 naujų šalių.
„Pagal Lisabonos sutartį svarbiausias vaidmuo Europos projekte tenka piliečiams. Džiaugiuosi, kad dabar turėsime tinkamas institucijas ir stabilumo laikotarpį“, – sakė Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso.
Lisabonos sutarties įsigaliojimas paminėtas Lisabonoje, kurioje Sutartis prieš dvejus metus buvo pasirašyta, surengtose iškilmėse.
Kad Sutartis taptų tikrove, visos ES šalys turėjo ją ratifikuoti, ir šis procesas buvo baigtas tik visai neseniai. Spalį prie balsavimo urnų grįžo airiai – ir šį kartą Sutarčiai pritarė. Paskutinė kliūtis buvo pašalinta, kai priešintis Sutarčiai nustojo Čekijos prezidentas.
Svarbiai dienai intensyviai ruošėsi ES vadovai. Jie susitiko praėjusio mėnesio pabaigoje, kad nuspręstų, ką skirti į dvi naujas Sutartimi įsteigtas pareigybes. Jie paskyrė Belgijos Ministrą Pirmininką Hermaną Van Rompuy pirmuoju nuolatiniu ES pirmininku, o Komisijos narę Catherine Ashton – užsienio politikos vadove.
Sutarčiai įsigaliojus J. M. Barroso gali toliau formuoti naują Europos Komisiją. Praėjusią savaitę jis paskelbė Komisijos narių kandidatūras. Be to, dabar darbą galės pradėti aštuoniolika pagal Lisabonos sutarties taisykles birželį išrinktų Europos Parlamento narių.
Be daugelio kitų pokyčių, Sutartimi keičiamos Taryboje balsuojant taikomos kvalifikuotos balsų daugumos taisyklės ir panaikinama galimybė atskiroms šalims vetuoti sprendimus tam tikrose srityse. Ja išplečiamos Komisijos galios ir gerokai sustiprinamas Europos Parlamento vaidmuo teisėkūros procese.
Pagal naująją peticijos procedūrą piliečiai turės galimybę tiesiogiai daryti poveikį ES politikai. Be to, teisiškai įpareigojančia tampa Pagrindinių teisių chartija.
Lisabonos sutartimi iš dalies pakeičiamos Romos ir Mastrichto sutartys, ES užtikrinama nauja teisinė sistema ir priemonės uždaviniams, atsirandantiems vis glaudesniais ryšiais susaistytame pasaulyje, spręsti.
