Lenkijoje itin plataus atgarsio susilaukė įvykiai Estijoje, kurioje demontavus vadinamąjį Bronzinį karį - sovietinį paminklą raudonarmiečiui Talino išvaduotojui, kilo masinės riaušės.
Katynės šeimų komitetas pareiškė, kad solidarizuojasi su Estijos vyriausybe ir remia sprendimą nugriauti "raudonosios imperijos paminklus", ir išsakė nuomonę, jog "atėjo laikas" ir Lenkijoje demontuoti "sovietinius monumentus", praneša šalies televizija TVN24.
Katynėje 1940 metais asmeniniu Stalino nurodymu NKVD sušaudė 22 tūkst. lenkų karo belaisvių.
Katynės šeimų komitetas specialiame pareiškime primena, jog Estijai, kaip ir Lenkijai, teko pusę amžiaus kęsti sovietinę okupaciją, o "sovietų paminklai buvo ir tebėra vergovės, melo ir didžiarusiško šovinizmo simboliai".
"Sovietiniais paminklais buvo peršama sovietinio melo versija esą Raudonoji armija buvusi tautų išvaduotoja", - rašoma pareiškime.
Jame pabrėžiama, jog "atėjo laikas ir iš Lenkijos miestų gatvių pašalinti sovietinius paminklus, primenančius mirties epochos ir siaubingo laikotarpio paragrafus".
"Gėda, jog Lenkijoje iš mokesčių mokėtojų kišenės išleidžiami milijonai zlotų išlaikyti 2 tūkst. sovietinių paminklų", - sakoma pareiškime.
Nuošalyje nuo įvykių Taline neliko ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija, paraginusi Europos Sąjungą (ES) paremti Estiją.
Specialiame pareiškime šios šalies URM rašo, kad tai ne pirmas kartas, kai komplikuota istorija meta šešėlį tautų ir valstybių santykiams.
"Estija neturi likti vieniša, o ES šalių parama būtų geras pavyzdys ateičiai ir padėtų sušvelninti esamą įtampą", - sakoma dokumente.
