Nors ir tvirtinęs, kad pasaulinė kapitalizmo krizė jo šalies nepaveiks, Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pranešė 6,7 proc. sumažinęs numatomą 2009-ųjų biudžetą ( nuo 77 900 iki 72 738 JAV. Dolerių), praneša „elpais.es“.
Tą padaryti teko dėl mažėjančio iš naftos gaunamo pelno. „Nors krizė tiesiogiai Venesuelos nepaveikė, tačiau mes ją pajutome netiesiogiai“, pripažino prezidentas.
Tuo pačiu šalyje paspartėjo nacionalizacijos procesas.
Naujojoje programoje, pavadintoje „Strategine anti-krizine formule“ numatytas biudžetas perskaičiuotas pagal 40 JAV dolerių už barelį naftos kainą bei pagal numatomą 3 172 mln. barelių per dieną pajėgumą. Tuo tarpu anksčiau 2009-ųjų biudžetas buvo skaičiuojamas pagal 60 JAV dolerių už barelį kainą bei 3,6 mln. barelių per dieną pajėgumą.
Tačiau nuo šių metų kovo vietos naftos kaina krito iki 37,3 JAV dolerių, o esamas pajėgumas tėra apie 2,1 mln. barelių per dieną.
Be šio biudžeto perskaičiavimo, H. Chavezas taip pat pranešė mažinsiantis valstybės išlaidas bei reguliuosiantis administracijos atlyginimus. Be to, pranešama, jog didės vidaus skola bei pridėtinės vertės mokestis.
Tuo pačiu H. Chavezas paneigė apie bolivaro devalvacijos galimybę, be to, pareiškė nedidinsiantis benzino kainos bei neatšauksiantis numatyto minimalios algos kėlimo.
Tačiau valstybė jau pradeda justi pinigų stygių. Lavų, gabenančių naftą savininkai, nesulaukdami atlyginimo grasina teismais, o Centrinis šalies bankas buvo priverstas pradėti pardavinėti aukso atsargas.
.Jei anksčiau nacionalizavimas buvo vykdomas pirkimo keliu, dabar tai daroma su kariškių pagalba – krizė neprivertė atsisakyti revoliucijos, o tik ją radikalizavo. Be to, kariuomenė pradėjo kontroliuoti šalies uostus ir oro uostus, anksčiau valdomus gubernatorių bei sudarančius svarbų įplaukų į vietos biudžetus šaltinį.
Taigi, iš vienos pusės H. Chavezas kaupia resursus, iš kitos praranda. Dėl didėjančios valstybės įtakos ekonomikoje, mąžta užsienio investicijų. Remiantis JTO duomenimis, 2007-aisiais Venesuelą pasiekė 400 mln. JAV dolerių investicijų. Tai – mažiausias rodiklis regione. Vien Kolumbija sulaukė 8200 mln. o Brazilija – 34 400 mln. JAV dolerių.
