JAV įsitraukus į brangiai kainuojančias operacijas Vidurio Rytuose, vis svarbesnis tampa privačių karinių kompanijų vaidmuo. 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuoliai Niujorke ir Vašingtone sukėlė iki tol neregėtą privačių karinių kompanijų steigimosi bangą.
Sustiprėjęs nesaugumo jausmas palietė ne tik privačius asmenis, bet ir vyriausybes, tarptautines korporacijas bei nevyriausybines organizacijas. Daugelis jų ėmė ieškoti papildomų saugumo garantų, ir atsiradusią nišą rinkoje netruko užpildyti pelno ištroškę verslininkai.
Žmonės ir mašinos
Tokios kompanijos kaip "Control Risks Group" verslo bendrovės užsakymu gali surinkti duomenų apie investavimo galimybes neramumų krečiamame regione arba parengti instrukciją nevyriausybinei organizacijai, kaip derėtų reaguoti darbuotojo pagrobimo atveju. "Erinys International" gali pati saugoti naftotiekį arba infrastruktūros saugojimo paslapčių išmokyti vietines saugumo pajėgas. Netikėtam teroristiniam išpuoliui pareikalavus žmonių aukų, "CSS Alliance" gali iš esmės bet kurioje pasaulio vietoje dislokuoti profesionalių medikų komandą.
Šios bendrovės, būdamos savo sričių lyderės, visų pirma remiasi žmogiškaisiais ištekliais. Tuo metu kita privačių bendrovių grupė specializuojasi aukštųjų technologijų srityje, siūlydama savo klientams moderniausią ginkluotę.
Puikus pavyzdys - Irake liūdnai pagarsėjusi saugumo bendrovė "Blackwater", gaminanti "Grizlius" - 6,7 m ilgio 15 tonų sveriančias šarvuotas transporto priemones, kuriomis galima pergabenti iki 10 žmonių, atlaikyti sunkiųjų kulkosvaidžių ugnį ir savadarbių bombų sprogimus. "Grizlis" gali būti apginkluotas 12,7 mm kulkosvaidžiu - daugeliui jėgos struktūrų patraukli savybė.
Pasaulinės misijos tarnai
Kalbant apie privačią karinę pramonę, pagrindinių skirtumų galima rasti tarp JAV ir Didžiosios Britanijos gamintojų. Amerikiečiai tradiciškai labiau orientuojasi į galingesnę ginkluotę, pritaikomą karinių veiksmų sąlygomis, tuo metu britų technologijos daugeliu atvejų yra ne tokios pavojingos. Pavyzdžiui, Londone įsikūrusi bendrovė "Universal Guardian" neseniai užpatentavo specialų žibintuvėlį su integruotu lazeriniu taikikliu ir ašarinių dujų balionėliu, pritaikytą naudoti policijos veikloje.
"Priešingai nei JAV kompanijos, britai nenori, kad būtų akcentuojama jų karinė specializacija, nes tai gali atbaidyti dalį klientų. Tuo metu JAV bendrovės linkusios save įsivaizduoti kaip didžiosios JAV strategijos ramsčius, turinčius prisidėti prie karinių operacijų užjūryje", - leidiniui "ISN Security Watch" teigė Didžiosios Britanijos ekspertė Sabrina Schulz, patvirtinusi vis glaudesnį JAV valstybinių ir privačių karinių struktūrų bendradarbiavimą.
Išradinga konkurencija
Tokie pramonės milžinai kaip "Lockhead Martin", "Boeing" ar "Northrop Grumman" didesnę pelno dalį gauna iš karinių valstybės užsakymų, o kai kurios mažesnės bendrovės mėgina užsidirbti kurdamos unikalias technologijas, lengvai pritaikomas tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.
Kanadoje įsikūrusi "SkyLink Security" į konkurencinę kovą įsitraukia klientams siūlydama šiuolaikines tapatybės nustatymo technologijas, sprogmenų ir ginklų detektorius bei nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus. Ypač didžiuojamasi modernia tapatybės nustatymo sistema "BioFinger", gebančia nuskaityti ant popieriaus lapo atspaustą žmogaus piršto antspaudą, ir "VibraLie" - "pirmąja bekontakte keleivių tikrinimo technologija", fiksuojančia žmogaus veide išreikštas emocijas.
Unikalų gaminį rinkai siūlo ir privati karinė kompanija "Golan Group", kurią 1983 metais įkūrė buvę Izraelio specialiosios paskirties pajėgų karininkai. Standartinių šaunamųjų ginklų priedas leidžia šaudyti į priešą pasislėpus už kampo ir neiškišant galvos. "Golan Group" atstovų teigimu, tokia galimybė gatvių mūšio sąlygomis yra kone nesąžiningas pranašumas, kurį šiuo atveju galima įsigyti už pinigus - mažiausiai 5 tūkst. JAV dolerių.
Inovatyvumas ar neefektyvumas?
Nepaisant to, kad kariuomenės ir privačių bendrovių bendradarbiavimas pamažu tampa įprastu reiškiniu, skeptikų vis dar netrūksta. Iki šiol beveik nėra nepriklausomų tyrimų, galinčių patikrinti šiuolaikinių karinių "žaisliukų" efektyvumą, o pelno siekiančios bendrovės tikrai nėra suinteresuotos pačios atskleisti savo gaminių trūkumus.
2005 metais JAV vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nepilotuojamų žvalgybinių lėktuvų skrydžių sąnaudos viršija gaunamą naudą. Viena didžiausių problemų - programų nesuderinamumas, neleidžiantis privačių bendrovių lėktuvams surinktos informacijos sklandžiai perduoti komunikacijos sistemai.
Ateityje, vyriausybėms vis dažniau ieškant saugumo sprendimų privačiame sektoriuje, suderinamumo klausimas gali virsti dar opesne problema. Naujausios technologijos privalės būti taikomos prie kariškių naudojamos įrangos bei egzistuojančios karinių veiksmų praktikos. Bendradarbiavimo su kariškiais patirtis čia gali vaidinti itin svarbų vaidmenį sprendžiant iškylančius nesusipratimus ir šalinant išaiškėjusius trūkumus, tuo metu naujiems žaidėjams įeiti į rinką gali būti vis sunkiau.
