Svarbiausios žinios:
20:43 | NATO neatmeta tiesioginio susidūrimo su Putino kariuomene: Rusija gali ateiti be kvietimo
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris sako, kad NATO blokas yra pasirengęs karui.
Kaip pažymėjo R. Baueris, Rusija gali „atvykti be kvietimo“. Admirolas pabrėžė, kad Rusijos Federacija siekia atkurti SSRS, o jos strateginiai tikslai peržengia Ukrainos ribas.
Visgi R. Baueris netiki branduoliniu karu. Jis mano, kad Putinas „nėra pamišęs“.
„Manau, kad Vladimiras Putinas nėra pamišęs, ir tai yra gera žinia. Jis turi idėjų, kurios neatitinka mūsų idėjų. Tačiau jis nėra pamišęs“, – sakė admirolas.
18:09 | Ukrainiečiai sunaikino rusų bazę
Luhansko srityje Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos okupantų amunicijos sandėlį, rašo UNIAN.
Kaip teigė Luhansko srities karinės administracijos atstovai, iš pradžių atliktos žvalgybos metu pasieniečiai stebėjo situaciją ir laukė, kada Rusų kariai pripildys sandėlį.
Vėliau Ukrainos pasieniečiai perdavė sandėlio, kur rusų kariai kaupia amuniciją, koordinates šalies ginkluotosioms pajėgoms, o galiausiai buvo suduotas tikslus smūgis, o rusų bazė sunaikinta. Teigiama, kad sprogimo metu amuniciją vežusi transporto priemonė net pakilo į orą.
Po sprogimo rusų okupantai paskelbė dingusių asmenų sąrašą.
17:19 | Ambasadorius: Ukrainą turėtų pasiketi 321 sajungininkų tankas
Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje pasakė, kiek tankų iš Vakarų valstybių iš viso turėtų sulaukti Ukraina.
Diplomatas Vadimas Omelčenko teigė, kad Kyjivą turėtų pasiekti 321 sąjungininkų perduodami tankai.
„Šiandien [sausio 27 d.] daugelis valstybių oficialiai patvirtino savo sutarimą Ukrainai perduoti 321 tanką“, – teigė jis.
V. Omelčenko pastebėjimų, tankų pristatymo laikotarpis gali skirtis.
„Kai kurios šalys atliks [techninę] apžiūrą, kiti sprendžia logistines problemas arba laukia, kada gaus kitus [tankus]“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje.
16:59 | Buvęs NATO generolas, palaikantis Ukrainą, laimi prezidento rinkimus
Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas laimi Čekijos prezidento rinkimuose, parodė šeštadienio popietę paskelbti išankstiniai rezultatai.
Suskaičiavus kiek daugiau nei 80 proc. balsų, P. Pavelas pelnė 56,45 proc. balsų, o populistas milijardierius Andrejus Babišas – 43,54 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.
Čekijos rinkėjai renka, kas pakeis Milošą Zemaną šiame daugiausia simboliniame poste.
P. Pavelas ir buvęs premjeras A. Babišas pateko į antrąjį rinkimų turą, nes per pirmąjį turą, kuris vyko prieš dvi savaites, absoliučios balsų daugumos negavo nė vienas iš aštuonių pradinių kandidatų.
Paskutinės nuomonių apklausos rodė, kad pagal populiarumą pirmoje vietoje yra buvęs desantininkas P. Pavelas – jam paramą išreiškė 58–59 proc. respondentų. A. Babišą rinkosi 41–42 proc. apklausose dalyvavusių čekų.
61 metų P. Pavelas, buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas, yra politikos naujokas. Jis tvirtai pritaria karinei ir humanitarinei pagalbai, kurią jo šalis siunčia prieš Rusijos invaziją kovojančiai Ukrainai.
68 metų J. Babišas yra buvęs ministras pirmininkas, kurio centro kairės populistinis judėjimas ANO (TAIP) po pralaimėjimo per 2021 metų visuotinius rinkimus atsidūrė opozicijoje. Jį remia M. Zemanas – pirmasis prezidentas, išrinktas visuotiniu balsavimu. Jo antroji ir paskutinė penkerių metų kadencija baigsis kovą.
Du ankstesnius prezidentus – Vaclavą Havelą ir Vaclavą Klausą – išrinko įstatymų leidėjai.
16:33 | Tarp aukų Jeruzalėje – ukrainietė
Užpuolikas palestinietis Rytų Jeruzalėje prie vienos sinagogos penktadienį nušovė septynis žmones. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį patvirtinto, kad tarp aukų buvo ir ukrainietė.
V. Zelenskis išreiškė užuojautą netektį patyrusioms šeimoms.
„Dabartiniame pasaulyje terorui neturi būti vietos“, – sake V. Zelenskis.
16:08 | Maskvos srityje kilo gaisras
Maskvos srityje penktadienį kilo didelis gaisras statybinių medžiagų sandėlyje „Sindika“.
NEXTA rašo, kad sandėlio bendrasavininkas - buvęs Kabardos Balkarijos prezidentas, oligarchas Arsenas Kanokovas, kuris, Vakarų įmonėms paskelbus apie išėjimą iš Rusijos dėl vykdomos invazijos Ukrainoje, kartu su reperiu Timati atidarė alternatyvią bendrovę.
Pastebima, kad pastaruoju metu Rusjoje vis skirtngose vietose užsiliepsnoja tam tikri pastatai.
15:09 | Paneigė kalbas apie naikintuvus
Ukraina užsminė apie galimybę iš sąjungininkų gauti 24 amerikiečių gamybos naikintuvus. Visgi šalies atstovas šias kalbas paneigė.
Kaip teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas, šalies prioritetas – gauti Amerikoje pagamintus F-16 naikintuvus, tačiau taip pat užsimenama ir apie prancūziškus „Rafale“ arba švediškus „Gripen“.
Tiesa, J. Ignatas užsimena, kad artimiausiu metu tikėtis, jog šalies ginkluotosios pajėgos sulauks naikintuvų ir galės juos naudoti mūšio lauke, neverta, o tai lemia dvi pagrindinės priežastys.
Pasak jo, pirmoji – tai sudėtingos politinės derybos dėl šių naikintuvų tiekimo, antra – pilotų apmokymai gali tęstis mažiausiai 6 mėnesius.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad po JAV ir Vokietijos susitarimo dėl tankų tiekimo, kitas žingsnis turėtų būti – Ukrainos aprūpinimas naikintuvais.
„The Telegraph“ šaltiniai taip pat užsiminė, kad Jungtinė Karalystė galėtų parduoti Ukrainai naikintuvus, siekiant apsaugoti oro erdvę, tačiau tik tada, jeigu Rusijos kariuomenė atsitrauks iš Ukrainos.
Naujienų portalas tv3.lt pirmena, kad trečiadienį, po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio jo sąjungininkų Europoje spaudimo, Berlynas pagaliau sutiko Ukrainai perduoti galinguosius Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.
„Leopard 2“ laikomas vienu iš pažangiausių tankų modelių visame pasaulyje ir yra plačiai naudojamas visoje Europoje, todėl atsarginių dalių ir šaudmenų galima lengvai įsigyti.
Vėliau Vašingtonas taip pat pranešė, kad atsiųs 31 tanką „Abrams“ – vieną galingiausių ir sudėtingiausių JAV kariuomenės ginklų.
Nors Vakarų šalys jau yra Kyjivui siuntusios pačių įvairiausių ginklų – nuo artilerijos iki priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“, tankai ilgą laiką buvo laikomi per dideliu žingsniu, rizikuojant grėsminga Maskvos atsakomąja reakcija.
14:12 | Vnukovo oro uoste sraigtasparnis patyrė avariją
Vnukovo oro uoste, Rusijoje, sraigtasparnis „Mi-8“ patyrė avariją.
Rusų propagandinė naujienų agentūra TASS teigė, kad leidimosi metu buvo apgadintas sraigtasparnio sraigtas.
Informacija apie lėktuvo avariją buvo patalpinta ir socialinio tinklo „Telegram“ viename iš kanalų.
Teigiama, kad šiuo sraigtasparniu įprastai yra gabenami įtakingi Rusijos asmenys, netgi pats Rusijos prezidentas.
Tiesa, kol kas nėra atskleidžiama, ar nelaimės metu be piloto dar buvo ir kitų keleivių.
13:42 | Per pastarąją parą – 800 nukautų rusų karių
„Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paskelbta informacija, praneša, kad Rusija nuo karinės invazijos pradžios prarado daugiau kaip 125 tūkst. savo karių.
Iš viso skaičiuojama, kad diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtos karinės invazijos metu žuvo 125 510 rusų karių.
Tuo metu Ukrainos karinės pajėgos per pastarąją parą nukovė 800 rusų okupantus.
Rusų kariuomenė pradėtos karinės invazijos metu iš viso prarado 3 189 tankus (dar 7 sunaikinti per pastarąją parą), taip pat 6 344 šarvuotąsias karines transporto priemones (4), 2 188 artilerijos sistemas (8), 453 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (1), 1 947 bepiločius karinius dronus (6) ir kitos karinės technikos.
12:55 | Okupantai pražudė civilius
Rytų Ukrainoje šeštadienį rusų kariuomenė pražudė 3 žmones, dar du asmenys buvo sužeisti po to, kai okupantai smogė gyvenamajam rajonui Kostiantynivkoje, rašo „SkyNews“.
Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko sakė, kad rusų pajėgos pataikė į keturis daugiabučius, taip pat viešbutį.
Ukrainos atstovas taip pat pridūrė, kad šiuo metu gelbėtojai vis dar dirba vietoje, pažymi dar vieną Rusijos įvykdytą karo nusikaltimą.
Kiek anksčiau šeštadienį P. Kyrylenko teigė, kad per pastarąsias 24 val. iš viso rusų okupantai pražudė 4 žmones, mažiausiai 7 asmenys dar buvo sužeisti.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paminėjo, kad padėtis fronte tebėra „itin aštri“, o didžiausios kovos verda Donecko regione, kur Rusija bando vykdyti kontrpuolimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad padėtis fronte tebėra „itin aštri“, ypač rytiniame Donecko regione, kur Rusija stiprina savo pajėgas.
More footage from #Kostyantynivka. pic.twitter.com/I5BBlY1AAy
— NEXTA (@nexta_tv) January 28, 2023
12:15 | Rusija ruošiasi naujai atakai
„SkyNews“, remdamasi Ukrainos atstovo teiginiais, skelbia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs suduoti naujus smūgius Kyjivui vasario pabaigoje.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pamiėjo, kad Rusija pasirengusi „maksimaliam [karinių pajėgų] aktyvavimui] iki pirmosios invazijos pradžios, kuri įvyko vasario 24 d.
„Jie mano, kad iki [invazijos pradžios] jie turėtų pasiekti tam tikrų pergalių [karo zonoje]. Ne paslaptis, kad jie ruošiasi naujai bangai, kaip jie sako, iki vasario 24 d.
Yra žinoma, kuriose teritorijose jie [rusų kariuomenė] nori kažką padaryti“, – kalbėjo O. Danilovas.
Ukrainos atstovas taip pat pridūrė, kad Rusijos „užduotis“ – Donecko ir Luhansko regionų kontrolė rytinėje šalies dalyje.
O. Donilovo pastebėjimu, Rusijos kariuomenė taip pat atliko žvalgybą, siekdama įvertinti Ukrainos karinių pajėgų galimybes rytų Ukrainoje.
10:27 | Putinas pasiruošęs tęsti karą dar šešis mėnesius: analitikai įvardijo jo tikslus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs dar šešis mėnesius tęsti karą prieš Ukrainą. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai išanalizavo „Bloomberg“ informaciją ir įvardijo, kokius tikslus išsikelia V. Putinas.
Pasak leidinio cituojamų Kremliaus žinovų, V. Putinas ruošiasi naujam puolimui, bando perimti iniciatyvą, nes yra nepatenkintas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkme ir Rusijos kariuomenės nesėkme. Rusijos prezidentas baiminasi, kad vasarį ar kovą Ukrainos gynėjai ims pulti su didesne jėga. V. Putinas mano, kad jei jis vilkins laiką, tai leis jam laimėti karą.
„Ši ataskaita atitinka dabartinį ISW vertinimą ir prognozę, kad Kremlius greičiausiai ruošiasi imtis ryžtingų strateginių veiksmų – greičiausiai Luhansko srityje – per ateinančius šešis mėnesius, kad susigrąžintų lyderystę ir nutrauktų dabartinę Ukrainos veiklos sėkmę. ISW mano, kad ryžtingi strateginiai veiksmai Luhansko srityje gali būti arba didelis puolimas, arba gynybinė Rusijos operacija siekiant nugalėti ir plėtoti Ukrainos kontrpuolimą“, – pažymėjo analitikai.
Ekspertai mano, kad rusų bandymais prasibrauti Zaporižios srityje gali būti siekiant užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenė išsisklaidytų. Tuomet okupantai gali sudaryti sąlygas puolimui Luhansko srityje.
„Šis naujausias įvykis rodo, kad „Bloomberg“ minimas planuojamas Rusijos puolimas greičiausiai bus nukreiptas į Luhansko sritį, nors ji taip pat galėtų vykti Vuhledaro mieste vakarų Donecke. Mažai tikėtina, kad per šį naują puolimą iš Baltarusijos nusitaikytų į Šiaurės Ukrainą. Nėra jokių požymių, kad Rusijos kariai Baltarusijoje formuoja smogiamąsias grupes“, – pažymėjo analitikai.
Ekspertų teigimu, įsibrovėliai ir toliau naudojasi Baltarusijos infrastruktūra ir teritorijomis treniruočių rotacijoms. Be to, Rusijos propagandistai vis dažniau kalba, kad Kyjivo puolimo nebus. Vietoj to jie skleidžia žinią, kad Rusijos kariuomenė pradės puolimą Rytų Ukrainoje arba gali bandyti pasiekti pažangą Charkivo srityje.
09:29 | Per praėjusią parą Rusija Ukrainai sudavė 10 raketinių smūgių
Per praėjusią parą Rusija Ukrainai sudavė 10 raketinių smūgių ir 26 aviacijos smūgius, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.
Pranešime pabrėžiama, kad aviacijos ir raketinių smūgių pavojus išlieka visoje Ukrainos teritorijoje.
„Per praėjusią parą rusų okupantai sudavė 10 raketinių [smūgių], vieną iš jų – civilinei infrastruktūrai Zaporižios srityje, 26 aviacinius smūgius, 81 kartą apšaudė iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, įskaitant civilių objektų [apšaudymą] Očakivo mieste. Yra sužeistų ir žuvusių taikių gyventojų“, – paskelbė Generalinis štabas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakaro kreipimesi sakė, kad išlieka itin sudėtinga situacija fronte ties Bachmutu ir Vuhledaru.
„Okupantai ne vien šturmuoja mūsų pozicijas – jie sąmoningai ir metodiškai naikina šiuos miestus ir aplinkinius kaimus“, – sakė jis.
Svarbiausi penktadienio įvykiai
► Ukrainos žvalgybos teigimu, artimiausiu metu gali būti pradėta plati informacinė ir psichologinė specialioji operacija, skirta diskredituoti nemažai Ukrainos karinės ir politinės vadovybės atstovų. Visų pirma, žvalgybos duomenimis, diskreditavimo kampanija gali būti nukreipta prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Serhijų Šaptalą, Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasilą Maliuką, gynybos ministrą Oleksijų Reznikovą, Andriaus Jermako prezidentūros kanceliariją, laikinai einantį Nacionalinės policijos vadovo pareigas Ivaną Vyhovskį ir kt.
► Europos Sąjunga penktadienį dar pusmečiui pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos karo Ukrainoje ir svarsto galimybę imtis naujų priemonių prieš Maskvą. Sankcijos, iš pradžių įvestos 2014 metais Maskvai aneksavus Ukrainos Krymą, buvo gerokai sugriežtintos vasario mėnesį, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į provakarietišką kaimynę.
► Belgija Ukrainai skiria didžiausią karinės pagalbos paketą, kurio vertė sieks 92 mln. eurų. Paketą apmins NASAMS kompleksams skirtos raketos, oro gynybos sistemos „Mistral“ paleidimo įrenginiai, 80 šarvuočių IVECO Lynx, 150 sunkvežimių, ginklai.
► Ukrainos sporto ministras ketvirtadienį perspėjo, kad jo šalis gali boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.
► Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisydamas didžiulių Rusijos pajėgų nuostolių, ruošia naują puolimą Ukrainoje, o kartu rengia savo šalį ilgus metus truksiančiai konfrontacijai su JAV ir jų sąjungininkais, skelbia „Bloomberg“.
► Lenkija perduos Ukrainai 60 savo gamybos tankų RT-91 „Twardy“, be anksčiau jau pažadėtų 14-os vokiškų „Leopard 2“, skelbia Ukrainos prezidento administracijos atstovas Andrijus Jermakas.
► JAV prezidento Joe Bideno administracija su sąjungininkais „atsargiai aptars“ galimybę parūpinti Ukrainai naikintuvus F-16.
