Sutikti džiūgaujančių giminaičių ir minios žurnalistų į Izraelį antradienį atvyko apie 40 Irano žydų, iškeitusių gyvenimą Islamo respublikoje į naujus namus Pažadėtoje Žemėje, rašo CNN.
Kelionę į Izraelį parėmė Tarptautinė krikščionių ir žydų labdaros draugija, iš aukotojų kasmet surenkanti milijonus dolerių. Draugijos įkūrėjas Rabbi Yehiel Ecksteinas tvirtino, jog kiekvienas imigrantas sulaukė 10 tūkst. dolerių už tai kad paliko savo turtą ir Izraelyje „viską pradeda nuo nieko“. Tačiau daugelį atvykusių jau oro uoste pasitiko giminaičiai.
Irano žydų bendruomenė, kurią sudaro apie 25 tūkst. žmonių, yra pati didžiausia musulmoniškuose Viduriniuosiuose Rytuose. Ji yra saugoma Irano konstitucijos. Nors sinagogos, žydų mokyklos ir parduotuvės šalies sostinėje Teherane veikia laisvai, Irano žydai yra susirūpinę diskriminacija ir smarkiu prezidento Mahmoudo Ahmadinejado priešiškumu Izraeliui.
„Irane aš bijojau dėl to, kad esu žydas“, - sakė 15-metis Michaelas, vienas iš naujųjų Izraelio gyventojų.
Šiemet į Izraelį persikėlė apie 200 Irano žydų - daugiausiai nuo islamiškosios 1979 m. revoliucijos Izraelyje. Izraelio analitikas Meiras Javendanfaras, kurio šeima pati emigravo iš Irano 1980 m., sako, jog žydai gali laisvai praktikuoti savo religiją Irane. Tačiau, anot jo, vis didesnį nerimą kelia Irano spaudos išpuoliai prieš Izraelį, kuriuos žydų bendruomenė laiko antisemitiškais.
2000 m. Irano teisėsauga suėmė 10 žydų, kurie buvo apkaltinti šnipinėjimu Izraeliui ir nuteisti laisvės atėmimu nuo 4 iki 10 m. Tačiau susilaukę tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimo, apeliaciniai teismai bausmes sumažino, o dar vėliau netikėtai paleido nuteistuosius į laisvę.
R. Y. Ecksteinas perspėjo, jog Irano žydų situacija yra kritiška dėl M. Ahmadinejado požiūrio. Pastarasis kelis kartus yra paraginęs „ištrinti Izraelį iš žemėlapio“. Nors pastaroji JAV žvalgybos ataskaita liudija, jog Iranas sustabdė savo branduolinio ginklo programą dar 2003 m., Izraelis tiki, jog ši Islamo respublika vis dar bando pasigaminti atominę bombą.
