JAV ištikusi krizė daugelį privertė suabejoti ligšioline Baltųjų rūmų ekonomine politika. Pasaulinio garso autoritetas Josephas E.Stiglitzas, 2001 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas, teigia žinąs, kas labiausiai kamuoja pasaulio finansų sostinę.
Kolumbijos universiteto profesorius, buvęs prezidento Billo Clintono patarėjas, neslepia savo simpatijų demokratų partijos kandidatui Barackui Obamai. Jis lieka neįtikintas respublikonų prezidento George‘o W.Busho teiginio, kad krizę sukėlė naujų namų statybos bumas. Tai esą pernelyg paprasta ir neatspindi visos tiesos. J.E.Stiglitzas siekia paaiškinti pamatines krizės priežastis, ir jo žvilgsnis pirmiausia krypsta į Federalinių rezervų sistemą.
Būtent ją sudarančios agentūros, pasak J.Stiglitzo, esą ne tik nesugebėjo atlikti joms patikėtos reguliavimo funkcijos, bet ir prastai įgyvendino monetarinę politiką - leidusios bankams itin mažomis palūkanomis skolinti pinigus. Tai savo ruožtu nepagrįstai padidino nekilnojamo būsto kainas, kurios anksčiau ar vėliau turėjo atvesti prie „burbulo“ sprogimo ir rimto finansinės sistemos sukrėtimo.
Ekonominio augimo kaina
Nauji finansiniai instrumentai, kuriuos pastaruoju metu bandė naudoti federalinė vyriausybė, esą tik padėjo kiek maskuoti tikrąją grėsmę, tačiau jos nepašalino. J.E.Stiglitzas bando ieškoti nesėkmės priežasčių. Kaip vieną didžiausių JAV problemų jis nurodo tai, kad pareigūnai, atsakingi už rinkos reguliavimą, iš tiesų yra ištikimi jos nevaržomos laisvės gerbėjai. Netgi pastebėję rinkoje masinio piktnaudžiavimo atvejų, jie ragino problemas spręsti mažinant reguliavimą - ir už tai visiems teko brangiai sumokėti.
Be to, kaip teigia J.E.Stiglitzas, JAV ekonomika pastaruoju metu jau buvo gerokai pažeista atoslūgio naujųjų technologijų rinkoje. Padėties nepagerino ir 2001 metų G.W.Busho administracijos sprendimas mažinti mokesčius. Nuo to esą palengvėjo tik turtingiausiems verslininkams, tačiau ne visai ekonominei sistemai.
Trečia esminė krizės priežastis, kurią įžvelgia J.E.Stiglitzas, - Irako karas ir dėl jo neregėtai išaugusios kuro (naftos) kainos. Likęs pasaulis buvo priverstas taupyti, todėl sumažėjo JAV prekių eksportas. Būtent šiuo kritiniu momentu federalinė vyriausybė, pasak eksperto, padarė lemiamą klaidą, nusprendusi dirbtinai palaikyti JAV ekonomikos augimą.
J.E.Stiglitzas leidžia suprasti, jog pasibaigęs „technologijų burbulas“ buvo sąmoningai pakeistas „nekilnojamo turto burbulu“. Skatinant gyventojų vartojimą, jų santaupos galiausiai nukrito iki rekordinių žemumų, primenančių 1929 metus - didžiosios pasaulio ekonominės krizės pradinį laikotarpį. „Amerika gyveno skolintais pinigais ir skolintu laiku“, - teigia J.E.Stiglitzas, smerkiantis JAV finansinių institucijų vadovų polinkį smarkiai rizikuoti ir vaikytis trumpojo laikotarpio pelnus.
Reformos metmenys
Nepaisant dabartinės sunkios padėties JAV finansų sektoriuje, mokslininkas linkęs manyti, jog dabartinė krizė nėra kuo nors neįprasta ar išskirtinė. Nereguliuojamos rinkos gynėjai anksčiau jau ne kartą buvo atėję į valdžią, ir gali būti dar kartą įveikti, primena J.E.Stiglitzas. Jis siūlo šešių punktų programą, kuri esą padėtų įveikti gilumines JAV ekonomikos problemas.
Visų pirma, mokslininkas siūlo mažinti paskatas, verčiančias finansinių įstaigų vadovus imtis nepamatuotos rizikos ir vaikytis trumpojo laikotarpio pelno. Vienas iš būdų tai padaryti - nustatyti, kad premijos už sėkmingą veiklą būtų mokamos kas penkerius metus, o ne kasmet, kaip tai yra dabar.
Padėtį pagerintų ir specialios komisijos, kuri tikrintų finansinių operacijų saugumą, sukūrimas. Nors suaugę žmonės iš tiesų turi teisę daryti tai, ką jie nori, tai nereiškia teisės lošti kitų žmonių pinigais, primena J.E.Stiglitzas.
Kita komisija, kurią kurti siūlo mokslininkas, prižiūrėtų visos finansinės sistemos stabilumą, nustatytų potencialiai grėsmę keliančias sąsajas ir neleistų be saiko didinti skolų.
Panašų poveikį turėtų ir kiti reguliavimo būdai, tokie kaip, pavyzdžiui, vadinamieji skolinimosi greičio apribojimai. J.E.Stiglitzo pastebėjimu, pernelyg spartus skolinimasis istorijoje dažnai tapdavo didelių krizių priežastimi.
Be to, mokslininkas siūlo atkreipti dėmesį į teisės aktus, reglamentuojančius vartotojų teisių apsaugą bei įmonių konkurencijos sąlygas. J.E.Stiglitzo teigimu, šiuo metu vartotojai nėra apsaugoti nuo įvairių manipuliacijų, kurių griebiasi menkai kontroliuojamos ir niekam neatskaitingos finansinės institucijos. Kai kurios jų, pavyzdžiui, G.W.Busho administracijos paskutinę akimirką nuo bankroto išgelbėta Amerikos tarptautinė grupė (AIG), yra tiesiog pernelyg didelės ir turi būti suskaidytos. Priešingu atveju jos žlugdamos gali sukelti paniką ir paskui save nusitempti visą finansų rinką.
Apskritai J.E.Stiglitzas pabrėžia, jog jo siūlomos reformos negarantuoja, kad krizės daugiau niekada nesikartos. Tai esą būtų tik iliuzija. Stambieji finansų rinkos rykliai anksčiau ar vėliau randa būdus, kaip apeiti reguliavimą. Bet kokiu atveju, teigia mokslininkas, svarbiausia užkirsti kelią dabartinės krizės pasikartojimui, o jeigu vis dėlto kiltų kas nors panašaus, sumažinti sukrėtimo daromą žalą.
