130 didžiausių Europos miestų paragino Europos Sąjungos (ES) institucijas teikti vietos savivaldai didesnę įtaką sprendžiant imigracijos klausimus, tuo pačiu savivaldos atstovai pripažįsta ekonominę imigracijos naudą. Tuo labiau, kad imigracijos poveikis ES labiausiai jaučiamas miestų bendruomenėse.
Būtent todėl 130 Eurocities organizacijos miestų pasisako už rezoliucijos, suteiksiančios platesnę miestų savivaldą, sprendžiant imigracijos klausimus, įgyvendinimą. Šis dokumentas – atsakas į Stokholmo programos pateiktus siūlymus Europos Komisijai (EK), kuriuose numatomi nuostatai, kaip valstybės narės turėtų spręsti imigracijos, prieglobsčio prašymo bei integracijos klausimus.
Tačiau Bendrijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai dar turi susitarti dėl plano šį rudenį, tuo labiau, kad nesutarimai tarp ES šalių gali keisti kai kuriuos pasiūlymus. Todėl Europos miestus vienijanti Eurocities organizacija ir pabrėžė, kad diskusijos dėl imigracijos turi prasidėti po saugumo aspektų ir imigracijos ekonominės naudos aptarimo.
„Jei dabartinės demografinės ES tendencijos išliks, iki XXI a. vidurio Europoje gyventojų gali sumažėti 65 milijonais, o tai turės poveikį darbo rinkai. Proporcijos, tarp dirbančių asmenų ir nedirbančių (pensininkų ir t.t.), kuriuos išlaiko Europos dirbantieji, pasikeis nuo keturių su dviem iki kiek daugiau nei keturių dirbančiųjų su trimis nedirbančiais europiečiais“ – teigia Eurocities, cituodami 2007 m. EK socialinių rodiklių ataskaitą.
Todėl raginama didesnę paramą skirti imigrantų mokymui, ypač kalbų mokymų bazės plėtrai. Šis klausimas ypač svarbus pavyzdžiui tokiuose miestuose, kaip Bristolis, kur didžioji imigrantų dalis yra kilusi iš Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių.
„Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad ES integracijos fondo ir panašių paramos fondų veikla yra nukreipta ne ES piliečiams remti (todėl lenkai, nors ir nemokėdami pvz. anglų kalbos, negali pretenduoti į paramą šios kalbos mokymosi kursams, nes priklauso Bendrijai). Todėl vienintelė galimybė gauti finansavimą – sujungti skirtingus projektus, kadangi vien tik imigrantų iš ES šalių mokymams lėšų kolkas neskiriama“ – paskelbė Eurocities.
Be to, nevyriausybinėms nepelno organizacijoms pakankamai sudėtinga laimėti projektus dėl sudėtingų ES Komisijos finansavimo taisyklių, todėl būtina lengvinti paramos gavimą ir paprastinti skyrimo tvarką.
Migrantų srautai mažėja
Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, imigrantų srautai Vakarų Europos valstybėse, tokiose kaip Ispanija, ar D. Britanija, mažėja. Ypač mažėja imigrantų iš R. Europos, pvz. Lenkijos. D. Britanijoje nuo 53 000 imigrantų per pirmus tris 2007 m. mėnesius sumažėjo iki 29000 imigrantų 2008 m. pradžioje.
„Tačiau masinio imigrantų grįžimo į savo valstybes kolkas nefiksuojama. Savanoriško grįžimo procesas toli gražu nerodo adekvačių imigracijos mažėjimo skaičių. Ši tendencija reiškia, kad nepaisant prastėjančios situacijos rinkoje ir sunkėjančių darbo sąlygų, anksčiau atvykę imigrantai siekia pasilikti dėl teikiamų socialinių išmokų“ – akcentuojama TDO ataskaitose.
