Vis dėlto susitikimo dalyvių dar laukia sunkios derybos.
ES vadovai svarsto pasiūlymus nustatyti išlaidų "lubas" ties 960 mlrd. eurų, tai būtų 12 mlrd. eurų mažiau, nei buvo pasiūlyta per praėjusių metų lapkričio mėnesio susitikimą.
Per praeitų metų susitikimą nepavyko pasiekti susitarimo, nes narių nuomonės dėl išlaidų mažinimo išsiskyrė.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį savo poziciją pareiškė atvirai: "Kai pastarąjį kartą buvome susitikę lapkritį, pateikti skaičiai buvo pernelyg dideli. Jie turi būti sumažinti, o jei jie nebus sumažinti, susitarimas nebus pasiektas".
Bet kuri ES 27 narių gali vetuoti susitarimą dėl biudžeto - šis faktas derybas dar labiau sunkina.
Derybos ketvirtadienį vakare prasidėjo vėliau nei planuota, prieš tai visą dieną vadovai svarstė įvairius kompromisinius sprendimus mažomis grupėmis.
Vienas ES pareigūnas "Reuters" naujienų agentūrai penktadienį sakė: "Esame įsitikinę, kad bendri susitarimo rėmai, bendra struktūra jau parengta. Susitarimas dar iki galo nesuderintas, bet esame tikri, kad tai padarysime šiandien".
ES šaltinių teigimu, pagal naująjį siūlymą numatoma karpyti transporto, energetikos ir telekomunikacijų projektus, taip pat ES institucijų personalo atlyginimus ir priedus.
Prancūzijos prezidentas socialistas Francois Hollande'as gina Europos "solidarumą" ir pasisako prieš didesnį biudžeto mažinimą, kaip tai siūlo D. Cameronas. F. Hollande'as neatmetė kompromisinio sprendimo varianto, tačiau pareiškė nesutiksiantis su tokiu biudžetu, "kuriame nebūtų paisoma žemės ūkio interesų ir ignoruojamas augimas".
Vokietija ir Jungtinė Karalystė yra šalys, kurios gauna iš Briuselio gerokai mažiau pinigų, nei prisideda prie biudžeto savo nacionaliniais įnašais. Šios dvi šalys ir kitos kai kurios Šiaurės Europos šalys pasisako už būsimojo ES 7 metų biudžeto mažinimą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vertinama kaip viena įtakingiausių šio susitikimo dalyvių, jau pripažino, kad derybos bus "labai sunkios".
Vienas Europos Parlamento atstovas perspėjo, kad jeigu bus nuspręsta toliau mažinti ES personalą, Europos Komisija nepajėgs atlikti savo pareigų, nes regione tebesitęsiant skolų krizei ES institucijos toliau integruojasi ir prisiima naujų įsipareigojimų.
Susiskaidymas ES viduje rodo atotrūkį tarp turtingesnių Europos šalių ir tų, kurios didele dalimi priklauso nuo ES finansavimo.
Jei nepasisektų susitarti dėl daugiamečio biudžeto, ES tektų pereiti prie metinių biudžetų sudarymo - toks būdas būtų daug brangesnis ir apsunkintų ilgalaikių projektų įgyvendinimą.
