Daugelio Europos šalių gatvėse galite išgirsti skambant anglų kalbą, tačiau Europos Komisijos vertimo ir vertėjų skyrius susiduria su dideliu anglakalbių vertėjų trūkumu.
Apie tai rašoma Komisijos parengtoje ataskaitoje, kuri buvo paviešinta vasario 19 d.
„Aš galiu jums pasakyti, kad tai yra pasaulinio lygio problema,“ – sakė Brianas Foxas, vadovaujantis vertėjų direktoratui, pridurdamas, kad jiems taip pat trūksta žmonių, gebančių versti iš vokiečių, latvių kalbos.
Atrodo, kad didėjanti anglų kalbos pasaulinė įtaka tiesiogiai susijusi su mažėjančiu vertėjų, kuriems ši kalba yra gimtoji, skaičiumi.
"Visi kalba angliškai, to pasėkoje anglai mano, kad jiems nėra būtinybės mokytis kitų kalbų,“ – sakė Foxas, tokios nuomonės sklando ir tarp anglakalbių vertėjų, todėl jiems iškyla sunkumų mokantis kitų kalbų.
„Tai nėra genetinis nukrypimas, kuris neleistų mokytis kalbų,“ – teigė Foxas kritiškai atsiliepdamas apie Anglijos švietimo sistemą, kurioje vaikams leidžiama nesimokyti kitų kalbų nuo mažens.
Komisija greitu laiku gali susidurti su naujų vertėjų įdarbinimo problema, nes daugelis anglų vertėjų turės atsistatydinti. Šiuo metu iš 550 vertėjų 70-čiai anglų kalba gimtoji, dar 123 yra laisvai samdomi vertėjai.
"Mes susidursime su etatų kaita, nes dauguma mūsų anglakalbių vertėjų pradėjo darbą labai anksti, kai 1970 metais Didžioji Britanija ir Airija įstojo į ES, todėl daugumai jų artėja pensijinis amžius,“ – sakė Klausas Meyer-Koekenas Komisijos vertimo direktorato atstovas.
Komisijos atlikta apklausa parodė, kad 87 proc. britų delegacijos narių, kurie atvyksta į ES institucijas, naudojasi tik anglakalbių vertėjų paslaugomis.
Anglų kalbos įtaka ypač padidėjo išsiplėtus ES po 2004 m., ši kalba vis garsiau skamba ES institucijų koridoriuose ir palaipsniui išstumia prancūzų kalbą. 75 proc. visų dokumentų rengiami tik anglų kalba.
