Baltijos valstybėms pasiprašius didesnės NATO apsaugos dėl nerimą keliančių Rusijos veiksmų, JAV patvirtino planus vienoje valstybių kasmet rengti karines pratybas. Tikėtina, kad joms vykstant Rusijos pašonėje trapūs Vašingtono ir Maskvos santykiai dar labiau atšals.
Lietuva, Latvija ir Estija oficialiai kreipėsi į NATO, kai rugsėjo pabaigoje Rusija ir Baltarusija šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų surengė pratybas "Vakarai". Jų metu buvo imituojama priešų puolamos Kaliningrado srities gynyba. Pagal scenarijų JAV ir NATO buvo agresorės, kurių puolimą sėkmingai atrėmė rusų oro pajėgos, sustiprintos motorizuota šaulių brigada. Pratybos įrodė, kad realybėje siekdama apginti Kaliningrado sritį Rusija į Baltijos valstybių teritoriją privalėtų įvesti tankus. Analitikų teigimu, toks scenarijus tik patvirtino, kad Rusija iš tiesų rengiasi konvenciniam atsakui į priešo konvencinį puolimą.
Baltijos valstybėms sunerimus, JAV kariuomenės vadas Europai generolas Carteris F.Hamas patvirtino, kad pirmąsias karines pratybas Baltijos regione ketinama surengti Latvijoje kitų metų rugsėjį arba spalį. Tokios sausumos pratybos, dalyvaujant amerikiečių kariams, Baltijos valstybių teritorijoje vyks pirmą kartą ir tikimasi, kad tai padės Jungtinėms Valstijoms susilpninti Rusijos įtaką šiame regione.
Be to, nerimą ir nesaugumo jausmą Baltijos valstybėms kelia ir tai, kad vos prieš kelias savaites Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pakeitė Rusijos gynybos įstatymą. Dabar norint dislokuoti rusų kariuomenę užsienio valstybėje nebereikės Dūmos pritarimo. Žinoma, tai tik simbolinis gestas - 2008-ųjų rugpjūtį įvedant kariuomenę į Gruziją tokio leidimo net nebuvo prašyta. Vis dėlto Lietuva, Latvija ir Estija Rusijai nusiuntė užklausą, kurioje prašoma paaiškinti, ar toks žingsnis nėra nukreiptas prieš jas. Rusija net neslepia, kad Baltijos valstybes laiko vienu rimčiausių savo užsienio politikos iššūkių ir siekia jose didinti savo įtaką, ypač po to, kai jos įstojo į NATO.
JAV kontroliuoti Rusijos artimąjį užsienį nutarė tada, kai abiejų šalių santykiai atvėso kilus nesutarimams dėl Irano ir jo branduolinės politikos. Maskvai ir toliau teikiant karinę bei techninę pagalbą Iranui, JAV ėmė aktyviau bendradarbiauti su visomis Rusijos kaimynėmis. JAV viceprezidentas Joe Bidenas apsilankė Vidurio Europoje ir pasakė kalbas, kurias Rusija pavadino provokacinėmis, mat tik prieš porą mėnesių JAV buvo atsisakiusi planų Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas.
Amerikiečiai taip pat įtraukė Ukrainą ir Gruziją į intensyvesnį dialogą dėl bendradarbiavimo karinėje srityje. Tad Jungtinių Valstijų pasiūlymą surengti karines pratybas Baltijos valstybių teritorijoje galima vertinti kaip naują ėjimą geopolitinėje politikoje. Toks JAV elgesys neabejotinai neprasprūs Rusijai pro akis ir įtampa tarp didžiųjų valstybių greičiausiai dar labiau išaugs.
