D. Lisovas su savo trimis dukromis buvo sulaikyti Varšuvos oro uoste, iš kur norėjo skristi į Maskvą. Vaikai buvo įtraukti į tarptautinę paieškomų asmenų duomenų bazę. Tėvas pasiėmė vaikus iš globėjų šeimos ir išplaukė į Lenkiją keltu.
Vaikus atėmė susirgus motinai
Prieš septynerius metus D. Lisovas su žmona ir dukra Sofija (dabar mergaitei jau 12 metų) persikraustė iš gimtojo Chabarovsko į Švediją. Ten jiems gimė Serafima (6 metai) ir Alisa (4 metai). Po to, kai žmona su įtariama šizofrenijos diagnoze buvo patalpinta į gydymo įstaigą, šeima susidomėjo Švedijos vaikų teisių apsaugos institucijos.
Rusijos ir Lenkijos žiniasklaidoje teigiama, kad 2017-aisiais iš D. Lisovo vaikai buvo paimti ir perduoti auklėti laikinai globėjų musulmonų šeimai (kituose šaltiniuose teigiama, kad moteriai liga pasireiškė ir valstybinės institucijos domėtis šeima pradėjo dar 2014-aisiais). D. Lisovui buvo suteikta teisė matytis su vaikais po 6 valandas per savaitę, tvirtinama „RIA Novosti“.
Priežastis, dėl kurios iš jo buvo atimti vaikai – nesugebėjimas užtikrinti finansinių jų poreikių, rašoma „samnytt.se“. Švedijos žiniasklaidoje teigiama, kad vaikai buvo perduoti globėjų šeimai todėl, kad vyras neturėjo nuolatinių pajamų ir, motinai ilgam atsigulus į ligoninę, negalėjo užtikrinti pragyvenimo savo dukroms.
Tačiau tokiais vaikų paėmimo iš šeimų atvejais oficiali priežastis dažniausiai lieka neįvardijama.
Mergaitės globėjų šeimoje išgyveno ilgiau nei metus.
Iškart po rusų sulaikymo Varšuvos oro uoste su šeima susitiko šios šalies vaiko teisių apsaugos atstovai, kurie ir parekomendavo prašytis prieglobsčio. Tokiu atveju švedai nebegalėjo reikalauti grąžinti vaikus jų globai. Teigiama, kad į Lenkiją jau buvo atvykę ne tik Švedijos vaikų teisių apsaugos atstovai, tačiau ir mergaites globojusi šeima. Po rusus palaikančio lenkų teismo sprendimo jie turėjo vykti namo nieko nepešus.
Lenkijos teismo sprendimas – ruso naudai
Lenkijos teismas priėmė sprendimą, kad švedų socialinės tarnybos pažeidė ES konvenciją, draudžiančią vaikus apgyvendinti svetimomis kultūrinėmis sąlygomis.
Pasak ruso advokato Lenkijoje, šeimai nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises, o mergaitės nenorėjo gyventi globėjų šeimoje. Viena iš didžiausių problemų buvo ta, kad jos buvo kilusios iš krikščionių šeimos, o apgyvendintos Švedijoje gyvenančių musulmonų šeimoje.
Teisėja Janeta Seliga-Kaczmarek pažymėjo, kad vaikus ir tėvą sieja labai stiprus emocinis ryšys. Teismas taip pat leido jam likti Lenkijoje, kol bus apsvarstytas D. Lisovo pateiktas prieglobsčio klausimas.
Šis įvykis susilaukė daug dėmesio visų trijų valstybių žiniasklaidoje. Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis gyrė tokį teismo sprendimą: „Teismas nusprendė, kad vaikai turi likti su tėvu. Puikus policijos ir sienos apsaugos pareigūnų darbas“.
Rusijos vaikų teisių ombudsmenė Ana Kuznecova padėkojo kolegoms iš Lenkijos ir pažadėjo visą reikiamą pagalbą Lisovų šeimai.
