REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
11
Černobylis prikeliamas naujam gyvenimui (nuotr. SCANPIX)

Ukraina buvusios Černobylio atominės elektrinės teritorijoje penktadienį atidarė fotovoltinių plokščių parką, tikėdamasi, kad saulės energija šią vietą, kurioje įvyko viena didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų, prikels naujam gyvenimui.

11

Ukraina buvusios Černobylio atominės elektrinės teritorijoje penktadienį atidarė fotovoltinių plokščių parką, tikėdamasi, kad saulės energija šią vietą, kurioje įvyko viena didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų, prikels naujam gyvenimui.

REKLAMA

Vieno megavato galios saulės jėgainė, kainavusi 1 mln. eurų, įrengta vos už šimto metrų nuo milžiniško gelžbetoninio sarkofago, kuris dengia tai, kas liko po katastrofiškos reaktoriaus griūties 1986 metais.

„Šiandien jėgainę sujungiame su Ukrainos energetikos sistema“, – per iškilmingą ceremoniją pareiškė projektą įgyvendinančios Ukrainos ir Vokietijos bendrovės „Solar Chernobyl“ vadovas Jevgenas Variaginas.

Jėgainė, kuri įrengta 1,6 hektaro plote, gali aprūpinti elektra vidutinio dydžio kaimą, arba maždaug 2 tūkst. namų ūkių.

REKLAMA
REKLAMA

Planuose numatyta, kad jėgainės galia galiausiai bus padidinta iki 100 megavatų.

Ukrainos institucijos investuotojams pasiūlė beveik 2,5 tūkst. hektarų, kuriuose būtų galima įrengti saulės jėgaines, nes ši žemė dėl radiacinės taršos netinka ūkininkavimui. Ši vieta yra patraukli ne tik dėl pigios žemės, bet ir dėl jungčių su elektros energijos tinklu.

REKLAMA

Pasak ekspertų, užsienio investuotojus vilioja kaina, kurią Ukraina žada mokėti už salės energiją ir kuri yra 50 proc. didesnė už Europos vidurkį.

Rusiškų gamtinių dujų pastaraisiais metais atsisakiusi Ukraina siekia diversifikuoti savo elektros energijos gamybą.

1986 metų balandžio 26 dieną sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis reaktorius. Jis degė 10 dienų, išmesdamas radiacijos debesis. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, jie užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos, o bene labiausiai – Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Po nelaimės sovietų valdžia evakavo šimtus tūkstančių gyventojų ir didžiulė teritorija – daugiau kaip 2 tūkst. kvadratinių kilometrų – buvo apleista. Kiti reaktoriai buvo palaipsniui uždaryti, paskutinis iš jų – 2000 metais.

Ukrainos valdžios teigimu, žmonės katastrofos zonoje negalės gyventi dar 24 tūkst. metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų