REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV rengiasi pradėti plataus masto prekybos karą su Kinija ir netgi nustatė konkrečią datą – liepos 6-ąją. Pastatyti nei daug nei mažai – 600 mlrd. prekybos dolerių tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Donaldas Trumpas kaltina Pekiną nesąžininga konkurencija ir reikalauja kapituliacijos. Kinija, savaime suprantama, nusileisti neketina.

JAV rengiasi pradėti plataus masto prekybos karą su Kinija ir netgi nustatė konkrečią datą – liepos 6-ąją. Pastatyti nei daug nei mažai – 600 mlrd. prekybos dolerių tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Donaldas Trumpas kaltina Pekiną nesąžininga konkurencija ir reikalauja kapituliacijos. Kinija, savaime suprantama, nusileisti neketina.

REKLAMA

Šis konfliktas gali sulėtinti amerikiečių ir kinų ekonomikas, išauginti infliaciją ir į šipulius sudaužyti pusę amžiaus ramiai dreifavusį laisvos prekybos laivą, kuris leido besivystančioms šalims sumažinti atsilikimą nuo išsivysčiusiųjų.

Kuo nepatenkintas D. Trumpas

Ženklą ruoštis karui D. Trumpas davė dar kovo mėnesį sau įprastu stiliumi – „Twitter“ žinute. „Kuomet šalis (JAV) netenka milijardų dolerių prekiaujant faktiškai su visais, prekybos karai – tai gerai, ir juose lengva nugalėti“, – rašė prezidentas.

Kovo pabaigoje jis pateikė perspėjamą šūvį – uždėjo didelius muitus apytikriai 3 mlrd. dolerių vertės kinų prekėms. Kinai atsakė tuo pačiu.

REKLAMA
REKLAMA

D. Trumpui tai nepatiko, ir jis nusprendė žaisti rimtesnėmis kortomis – dvigubai pakelti statymus ir laukti, kada Kinija pradės atsitraukinėti. Balandį buvo kalbama apie 50 mlrd. dolerių, vėliau – apie 100 mlrd., o šią savaitę D. Trumpas paskelbė ir 200 mlrd. sumą.

REKLAMA

Kol kas tai tik grasinimai, ir daugelis tai vertina kaip blefą verčiant Kiniją imtis nuolaidų, kad netektų imtis tikro prekybos karo. Gegužę abi pusės netgi triskart sėdo prie derybų stalo – tačiau rezultatų tai neatnešė.

Ko siekia amerikiečių prezidentas?

Jis nori sumažinti prekybos deficitą: JAV perka kinų produkcijos už 500 mlrd. dolerių per metus, o parduoda Kinijai tik už 130 mlrd. D. Trumpo manymu, toks skirtumas yra dirbtinai sukurtas nesąžiningų kinų valdžios, griežtai reguliuojančios ekonomikos srautus.

JAV prezidentas Kiniją taip pat kaltina ir intelektinės nuosavybės vagystėmis. Kinija verčia užsienio bendroves, kurios kuria bendras įmones ar gamyklas su kinais, perduoti jiems technologijas. D. Trumpas iš Pekino pareikalavo nutraukti tokio pobūdžio praktiką.

REKLAMA
REKLAMA

D. Trumpas nori, kad Kinija nutrauktų savo plataus masto subsidijų ir valstybės finansavimo politiką aukštųjų technologijų bendrovėms. JAV – šios srities lyderė, ir D. Trumpas mano, kad tokio pobūdžio konkurencija nėra teisinga.

Politika ar ekonomika?

Vašingtonas ir Pekinas tvirtina, kad nenori prekybos karo. Ekonomistai jau paskaičiavo, kad kilus prekybos karui JAV ekonomikos augimas sulėtėtų apie 0,5 BVP, nukentėtų ir Kinija.

JAV verslo asociacijos viena po kitos perspėja, kad muitų dėliojimas atsišauks darbo vietų praradimu ir kainų augimu, nes verslas gamyboje aktyviai naudoja kinų produkciją.

Maža to, Kinija ir JAV susiję ne tik prekyba, tačiau ir finansais: turėdami perteklinę prekybą kinai įspūdingais tempais augino aukso rezervus, trečdalį investuodami į JAV valstybines obligacijas ir palaipsniui virsdami didžiausiu JAV valdžios užsienio kreditoriumi. Tokiu būdu Pekinas yra suinteresuotas JAV ekonomikos augimu, kaip niekas kitas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau prekybos ginčuose ir D. Trumpas, ir Xi Jinpingas vadovaujasi ne tik ir ne tiek ekonominiais argumentais, o tai itin apsunkina derybas.

Kinų vadovui nusileisti reikštų ne tik prestižo praradimą, tačiau ir pagrindinio dešimtmečio projekto – strategijos „Made in China 2025“ – žlugimą.

Šios strategijos dėka Kinija tikisi pavyti Vakarus 10-yje pagrindinių aukštųjų technologijų sričių: nuo robotų iki farmacijos ar ekologiškų energijos šaltinių gamybos. Be amerikiečių technologijų ir bendradarbiavimo tai padaryti bus itin sudėtinga.

D. Trumpas aiškiai rodo, kad visiškai nenori naujo konkurento tose verslo srityse, kur dominuoja JAV bendrovės. Tačiau jis turi ir kitų priežasčių.

REKLAMA

Iki tarpinių rinkimų į Kongresą liko vos keturi mėnesiai, ir D. Trumpui reikia pergalingų temų prieš pasirodant rinkėjams. Jis žadėjo jiems užsiimti prekybos su Kinija deficito problemomis ir ėmėsi šio pažado nusitaikęs į rudens kampaniją, kurios metu rinkėjai pakeis dalį Atstovų rūmų ir Senato, o taip pat išsirinks daugelį merų bei gubernatorių.

Nei Xi Jinpingas, su savo troškimu prasimušti į technologijų lyderius, nei D. Trumpas su savo politiniais ir ekonominiais troškimais, nebus nusiteikę nusileisti.

Kas toliau?

Pekinas jau perspėjo, kad situacijos eskalavimo nepaliks be atsako. „JAV nusprendus veikti iracionaliai ir paviešinus sąrašą, mes būsime priversti atsakyti taip pat ir priimti ryžtingas kontrpriemones“, – skelbiama Kinijos prekybos ministerijos atsake į D. Trumpo grasinimą uždėti muitus 200 mlrd. dolerių vertės kinų importui. Tačiau Vašingtonas turi daugiau erdvės manevrams: jau paskelbti abipusiai „bandomieji“ 50 mlrd. dolerių vertės muitų kirčiai dengia trečdalį Kinijos importo iš JAV – ir vos dešimtadalį JAV importo iš Kinijos.

REKLAMA

Prekybos karas vis dar nepalietė 450 mlrd. dolerių iš minėtų 500 mlrd. kinų importo JAV, o Pekino atsakui lieka ne daugiau nei 100 mlrd. amerikiečių importo.

Tačiau Kinija turi ir kitų priemonių, be aklo muitų kartojimo: didinti jau dabar įvestus muitus ar imtis kitų prekybos apribojimų, pavyzdžiui, apsunkinti gyvenimą patikrinimais ir terminais.

Iš kitos pusės, ir amerikiečiai nesirengia apsiriboti vien muitais. Jie ruošiasi pakeisti įstatymus ir sustiprinti užsienio investuotojų patikrinimus, kad apsunkintų dvejopo naudojimo technologijų patekimą į kinų bendrovių rankas.

Jeigu derybos per artimiausias kelias savaites neatsinaujins, pasaulis taps pirmojo prekybos karo XXI a. liudininku. Panašu, kad prasidės jis JAV kariaujant visais frontais: D. Trumpas jau paskelbė Kanados, Meksikos ir Europos Sąjungos „puolimą“, o ES jau atsakė muitais amerikietiškoms prekėms.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų