1980-1990 metais JAV žiniasklaidoje ir visuomenėje buvo karštai aptarinėjamos satanizmo apraiškos, bei karštai tikima tuo, kad „išsišokėliai paaugliai, žaidžiantys stalo žaidimus apie įvairius demonus bei monstrus bei besiklausantys metalo, išves iš kelio padorius jaunuolius bei merginas“.
Neseniai viena amerikietė neseniai pas savo seserį mokytoją aptiko ir paviešino instrukcijas, kurias 1989-aisiais parengė Čikagos miesto policijos departamento detektyvas Robertas Semandis. Miesto mokytojams parengtose gairėse pareigūnas nurodė, kaip galėtų atrodyti tipinis satanistas, bei į kokius požymius derėtų atkreipti dėmesį.
Maža to, policija pateikė ir tuometinio jaunimo naudotų „užkeikimų“ ir įvairių „ritualinių simbolių“ pavyzdžius. Prie tokių yra priskiriamos taro kortos ir septynetų rašymas įvairiose vietose.
Dabar sunku patikėti, tačiau prie satanizmo požymių buvo priskiriama ne tik menka savivertė ar nuobodulys, atsiskyrimas nuo kitų ar „pankavimas“, tačiau ir tokie dalykai, kaip sunkiojo roko klausymas bei vaidmenų žaidimo „Dungeons&Dragons“ žaidimas.
JAV policijos pateiktame „požymių“ sąraše yra ir tokie dalykai kaip: priklausimas jaunimo subkultūroms, polinkis eksperimentuoti, aukštas intelektas, išradingumas, pernelyg didelis smalsumas ir pan.
