Iki rinkimų liko trys savaitės, o socialdemokratui M. Schulzui šie televizijos debatai, tikėtina, bus paskutinis šansas iš esmės pakeisti atotrūkį, kuris skiria jį ir rinkimų lyderę A. Merkel, kuri balotiruojasi jau ketvirtajai kadencijai paeiliui.
Leidinys „Politico“ paaiškina, ką reikia žinoti apie šiuos rinkimus, ir kodėl jie yra svarbus kitoms šalims.
Kodėl tai mane turėtų jaudinti, jeigu aš nesu vokietis?
Todėl, kad šio balsavimo pasekmės neišvengiamai paliks savo pėdsaką pasaulinėje politikoje ir ypač paveiks situaciją Europos Sąjungoje.
Vokietija – tankiausiai apgyvendinta valstybė Europoje su didžiausia ekonomika žemyne. Ji neabejotinai vaidins svarbų vaidmenį nustatant Europos Sąjungos ateitį. Jos įtaka dar labiau išaugs, kai tik Didžioji Britanija pasitrauks iš ES 2019-aisiais.
Tai reiškia, kad kitas Vokietijos kancleris turės didesnę įtaką euro, Europos gynybos politikai, transatlantiniams santykiams ir daugeliui kitų aspektų atžvilgiu.
Ir tai vėl bus Merkel?
Greičiausiai, taip. Likus trims savaitėms iki balsavimo A. Merkel vadovaujamas konservatorių blokas, sudarytas iš Krikščionių demokratų sąjungos ir Bavarijos „giminingos“ Krikščionių socialinės sąjungos partijos, turi ženklią persvarą prieš M. Schultzo vadovaujamą socialdemokratų partiją ir lenkia ją apie 15 proc.
Kas dar balotiruojasi?
Taip pat, kaip ir konservatoriai ir socialdemokratai, 5 proc. barjerą, kad gautų vietų Bundestage turėtų perkopti ir keturios kitos partijos – kiekviena iš jų išankstiniais rinkėjų duomenimis renka nuo 7 iki 10 proc. rinkėjų balsų.
Tai yra: Laisvoji demokratinė partija, „Žaliųjų“ partija, Kairiųjų partija, Ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“.
Šis beprecedentis savo sudėtimi partijų rinkinys suteiks Bundestagui nuo keturių iki šešių frakcijų. Tai yra svarbu, nes vokiečių kancleriai, dažniausiai, negali valdyti vieni, ir siekiant gauti parlamentinę daugumą jiems tenka stoti į koaliciją su viena ar keliomis frakcijomis.
Kokios iš mažųjų partijų gali atsidurti vyriausybės sudėtyje?
Tikriausiai tik Laisvoji demokratinė partija ir „žalieji“, apie kuriuos dešiniųjų atstovai dažnai atsiliepia kaip apie potencialius partnerius.
A. Merkel aiškiai leidžia suprasti, kad ji nesudarys koalicijos nei su populistais ultradešiniaisiais, nei su ultrakairiaisiais, kurie yra dar Rytų Vokietijos komunistų partijos palikimo perėmėjai. M. Schultzas yra pasirengęs įtraukti kairiuosius į vyriausybės sudėtį, vystydamas idėją sudaryti trijų kairiųjų partijų koaliciją – dviejų „raudonųjų“ ir vienos „žaliosios“.
Maža to, vis dar yra įmanoma „didžioji koalicija“ tarp A. Merkel ir M. Schultzo blokų, nors socdemai ir ne itin suinteresuoti tuo, kad dar vieną kadenciją atidirbinėtų A. Merkel šešėlyje.
Ką vis tai reikš Europos Sąjungai?
Nereikia tikėtis ypatingų pozityvaus Vokietijos požiūrio į Europą pokyčių. Visos partijos, kurios gali tikėtis postų valdžioje, užima proeuropietišką poziciją.
Tiesa, yra kai kurie niuansai. M. Schultzo socdemai ir „žalieji“, kalbant bendrai, yra labiau suinteresuoti dar labiau stiprinti integracijos procesus – ypač tai, kas liečia euro zoną.
Kuomet sužinosime rinkimų rezultatus?
Vakare po rinkimų dieną, ir, tikėtina, ilgai tai neužtruks. 18.00 po rinkimų balsaviečių uždarymo Vokietijos nacionalinis transliuotojas paskelbs prognozes, kurios dažniausiai būna gana tikslios. Vėliau pernakt valdžia paskelbs pirminius rezultatus.
O kada mes sužinosime, kas pateko į naująją vyriausybės sudėtį?
Tai užtruks ilgiau – iki kelių savaičių ar net mėnesių po balsavimo.
Iškart po rinkimų pabaigos partijų lyderiai pradės sudėtingą „koalicijų derybų“ etapą, kad išsiaiškintų, ar galima surasti sąlyčio taškų galimai valdančiajai koalicijai sudaryti.
Šios derybos vyksta savaitėmis, ir tradiciškai jos užtrunka ilgiau, kuomet dvi didžiausios Bundestago frakcijos pradeda aptarinėti klausimą apie tai, ar yra būtinybė formuoti didžiąją koaliciją. Po paskutinių rinkimų 2013-aisiais dabartinio ministrų kabineto formavimas A. Merkel užtruko 86 dienas.
Ar labai svarbūs televizijos debatai?
Labai svarbūs. Pagal „Forsa“ atlikto socialiologinės apklausos rezultatus, televizijos debatus stebės pusė iš 61,5 mln. vokiečių, kurie turi balsavimo teisę, ir beveik 7 mln. jų teigia, kad televizijos debatai paveiks jų sprendimą balsuojant.
Jeigu M. Schulzas nori bent jau pakovoti dėl atotrūkio su A. Merkel sumažinimo, tai jis turi sugebėti paveikti jų nuomones.
A. Merkel, tai nėra paslaptis, nėra labai stipri debatų dalyvė, ir per visą rinkimų kampaniją tai bus vieninteliai debatai su M. Schulzu,kuriuose ji sutiko dalyvauti.
Ji iš savo pačios patirties žino, kad nors dabar ji, tikėtina, ir atrodo praktiškai nenugalima, nesėkmingas pasirodymas prieš daugiamilijoninę televizijos auditoriją jai gali pakenkti.
2005-ųjų televizijos debatuose tuometinis kancleris Gerhardas Schroderis, daugelio nuomone, įveikė A. Merkel. Per artėjančias kelias savaites priešrinkiminėse apklausose A. Merkel atstovaujami konservatoriai nuo 43 proc. rinkėjų pasitikėjimo reitingo nukrito iki 35 proc. rinkimų dieną.
Tačiau tai nesutrukdė A. Merkel nugalėti rinkimuose – tiesa, itin nedideliu skirtumu.
