Didžiosios Britanijos nubalsavimas už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) yra dešimtmečius trukusių abejingų ir dažnai priešiškų santykių su kaimyninėmis valstybėmis kulminacija.

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykiai (nuotr. SCANPIX)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykiai (nuotr. SCANPIX)

Komplikuoti Jungtinės Karalystės (JK) santykiai su ES remiasi salos istorija ir tvirtu nepriklausomybės pojūčiu.

Kai kurie britai vis dar su pasididžiavimu primena, kad buvo paskutiniai, pas kuriuos buvo sėkmingai įsiveržta – tai įvyko 1066 metais.

Šalies priešinimasis naciams Antrojo pasaulinio karo metu taip pat yra labai svarbus britų tapatybei, ypač – vyresnių rinkėjų grupėje.

Britanija iš tikrųjų niekada neinternalizavo Europos projekto, dėl savo visai kitokios 20-ojo amžiaus istorijos – ji mažiau bijo pasitraukimo pasekmių“, – AFP sakė Kembridžo universiteto istorijos profesorius Robertas Tombsas.

REKLAMA

Politikai Vestminsteryje taip pat dažnai laikydavosi dviveidiškos prieigos prie ES, tuo dar labiau komplikuodami santykius.

„Vienas veidas yra priešiškas, skeptiškas ir daugiausia skirtas vidaus naudojimui, padėjęs kurstyti euroskepticizmą Britanijoje“, – sakė Timas Oliveris iš Londono ekonomikos mokyklos.

„Kitas veidas, daugiausia matomas Briuselyje, yra konstruktyvus, patrauklus, su kuriuo JK įvairiopai formavo ES“, – sakė jis.

Pragmatiškas sprendimas prisijungti

Iš pradžių Britanija laikėsi atokiai nuo pokarinių pastangų suvienyti Europą ir įtakingos figūros manė, kad šalies užsienio politikos tikslų geriausia siekti per jos imperiją.

Tačiau imperijai nykstant, o prekybai suklestint Europoje, Britanija 1961 metais deklaravo norą prisijungti prie Europos ekonominės bendrijos (EEB), kuri buvo įkurta ketveriais metais anksčiau.

Tuometinis Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) dukart vetavo jos pastangas, bet 1973 metais Britanija pagaliau įstojo.

Leiboristų ministras pirmininkas Haroldas Wilsonas (Haroldas Vilsonas) 1975 metais sušaukė referendumą dėl narystės, taip mėgindamas nuraminti euroskeptišką, protekcionistinį savo susiskaldžiusios partijos sparną. H.Wilsonas užsitikrino 67 proc. paramą pasilikimui.

Konservatorių lyderė Margaret Thatcher (Margaret Tečer) buvo narystės EEB šalininkų vadė ir prisijungimą prie bemuitės prekybos bloko laikė pragmatišku sprendimu.

Tačiau 1979 metais tapusi ministre pirmininke ji greit ėmė erzinti savo kolegas Europoje reikalavimu grąžinti permoką iš savo įnašo į EEB, o 1984 metais tokią priemonę galiausiai užsitikrino.

REKLAMA

Ji taip pat kategoriškai nepritarė didėjančiai bloko politinei integracijai ir baiminosi „Europos supervalstybės“ sukūrimo.

Jos instinktyvi prieiga „Ne! Ne! Ne!“ nulėmė jos kritimą 1990 metais.

Tai taip pat atskleidė didelius nesutarimus Konservatorių partijoje dėl Europos, kurie labai trukdė proeuropietiškam, 1990-1997 metais valdžiusiam ministrui pirmininkui Johnui Majorui (Džonui Meidžorui) ir iki pat šios dienos nėra pamiršti.

„Juodąjį trečiadienį“ 1992 metais dėl valiutos nuvertėjimo Britanijai teko pasitraukti iš Europos valiutų kurso mechanizmo.

O paskui konservatorių maištas 1992-1993 metais vos nesužlugdė J.Majoro vyriausybės dėl Mastrichto sutarties, kuria EEB buvo transformuota į ES.

Frustracija dėl narystės

1997 metais į valdžią atėjo naujasis leiboristų premjeras Tony Blairas (Tonis Bleras), kuris norėjo, kad Britanija prisijungtų prie euro zonos, bet susidūrė su vidaus opozicijos siena, iškilusia dėl išgyventos 1992 metų patirties.

Nuo tada santūri, dalinio įsitraukimo prieiga tapo tipiška vyriausybių pozicija.

Britanija neprisijungė prie euro zonos ir Šengeno erdvės, kurios yra tarp ES atraminių stulpų.

Maištaujant eiliniams konservatorių parlamentarams ir pamažu nusigręžiant svarbiems euroskeptiškiems rinkėjams, ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) 2013 metais pažadėjo referendumą, kuriuo šis klausimas būtų išspręstas kartą ir visiems laikams.

Per referendumo kampaniją D.Cameronas Britanijos vietą Bendrijoje vaizdavo kaip pragmatišką patogią santuoką, o ne tai, kam priklauso Britanijos širdis.

REKLAMA

Per debatus televizijoje jis ne kartą tvirtino, kad jaučia frustraciją dėl ES ir nori ją reformuoti, bet pabrėžia, kad narystė yra naudinga Britanijos ekonomikai.

Jis galbūt vylėsi, kad ketvirtadienio referendumas išsklaidys Britanijos santykių su ES dviprasmiškumą.

Tačiau tik nedaugelis ekspertų prognozuoja techniškai švarias skyrybas „Brexit“ atveju.

Mat sprendimas išstoti inicijuotų ne vienus metus truksiančias sudėtingas derybas.

Gintaras
2016-06-24 22:29:11
Britai pavargo šelpti tokias valstybes, kaip Lietuva. Kiek jau išmelžėme Europos pinigų ir vis vieną postūmio pirmyn prajtiškai nėra. Pinigai dingsta valstybei nepalikdami jokių teigiamų pasekmių, išskyrus gatvių palopymus ir įvairius projektus, kuriems skirti pinigai nusėda kažkur į kišenes, o nauda Lietuvai iš projektų, priešpastačius investuotą sumą yra nulinė, nedaranti mus nei ekonomiškai stipresnius, nei atneša ateičiai perspektyvų tokiais tapti. Aš suprantu britus ir palaikau jų pasirinkimą. Metas mums gaspadoeiškai patiems tvarkytis, o tai atsilikome net nuo brolių latvių, nors startą turėjome žymiai patogesnį ir turtingesnį. Todėl džiaugiuosi, kad kai kurie iš mūsų vietoj šaukšto pasiims arbatinius šaukštelius europinei manai kabinti. Teks menkinti apetitus, Lietuvos ponai... O paprasti žmonės seniai susitraukusiais skrandžiais,todėl jiems tai nebus jokia problema.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
A. 2016-06-24 23:21:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Junkimes prieš naujaji Darbo kodeksą birželio 27d. (pirmadienį) V. Kudirkos aik. 12 val. Paremkim protestuojantį Lietuvos jaunimą ir okupuokim aikštę!   ATSAKYTI
Gintaras 2016-06-24 22:29:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Britai pavargo šelpti tokias valstybes, kaip Lietuva. Kiek jau išmelžėme Europos pinigų ir vis vieną postūmio pirmyn prajtiškai nėra. Pinigai dingsta valstybei nepalikdami jokių teigiamų pasekmių, išskyrus gatvių palopymus ir įvairius projektus, kuriems skirti pinigai nusėda kažkur į kišenes, o nauda Lietuvai iš projektų, priešpastačius investuotą sumą yra nulinė, nedaranti mus nei ekonomiškai stipresnius, nei atneša ateičiai perspektyvų tokiais tapti. Aš suprantu britus ir palaikau jų pasirinkimą. Metas mums gaspadoeiškai patiems tvarkytis, o tai atsilikome net nuo brolių latvių, nors startą turėjome žymiai patogesnį ir turtingesnį. Todėl džiaugiuosi, kad kai kurie iš mūsų vietoj šaukšto pasiims arbatinius šaukštelius europinei manai kabinti. Teks menkinti apetitus, Lietuvos ponai... O paprasti žmonės seniai susitraukusiais skrandžiais,todėl jiems tai nebus jokia problema.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų