Per chaotiškus debatus šį trečiadienį respublikonų partijos kandidatai į prezidento postą apsikeitė nerišliomis frazėmis ir „liberalios“ žiniasklaidos kritika. O Hillary Clinton tuo metu turbūt jau svarstė, ką kviestis į savo komandą Baltuosiuose rūmuose. Tiems, kurie pažįsta Hillary, tai neatrodytų keista: ji visuomet nepriekaištingai pasiruošia visoms užduotims, pasitiki savimi ir mėgsta valdžią.

Dovilė Budrytė. Prezidentė Hillary Clinton: vanagė ir feministė? (nuotr. SCANPIX)

Dovilė Budrytė. Prezidentė Hillary Clinton: vanagė ir feministė? (nuotr. SCANPIX)

Neseniai ši gyvenimo ir kovų užgrūdinta politikė laimėjo dar kelis mūšius: kovą prieš savo pagrindinį varžovą, socialistinių pažiūrų senatorių Bernie Sandersą ir kovą dėl tikroviškesnio, žmogiškesnio įvaizdžio. Šios savaitės pradžioje Hillary kandidatūrą palaimino artimiausias Sanderso bendražygis, senatorius iš Ohajo Sherrodas Brownas, tuo parodydamas, kad Sandersas — beveik politinis lavonas kovoje dėl prezidento posto. Clinton palaiko didžioji dauguma demokratų Senate, Atstovų rūmuose ir kairiųjų pažiūrų rinkėjų. Aršus ilgą laiką besitęsiantis respublikonų puolimas dėl Benghazio tragedijos Libijoje, kur 2012-aisiais žuvo JAV ambasadorius (tuomet ji buvo Valstybės sekretorė ir rūpinosi užsienio politika) tik sustiprino jos pozicijas. Dabar net ir Hillary priešininkai pripažįsta, kad jos kankinimas klausimais net vienuolika valandų praeitą savaitę Atstovų rūmuose buvo pati geriausia reklama kovoje dėl prezidento posto. Hillary įrodė puikiai išmananti užsienio politiką, jai netrūko energijos. Apklausa apie Benghazį jai padėjo įveikti ko gero patį stipriausią priešą šioje prezidentinėje kovoje — jai primetamą autentiškumo trūkumą. Apklausos metu Hillary neslėpė jausmų: rodė pyktį, panieką, netgi pranašumą prieš Atstovų rūmų inkvizitorius. Pasibaigus apklausai, apžvalgininkai ėmė pranašauti, kad ši moteris kitais metais tikrai bus išrinkta 45-ąja JAV prezidente.

REKLAMA

Darosi aišku, kad ši patyrusi politikė atsilaikė prieš JAV vykstantį „populistinį“ sukilimą. Didžioji dauguma respublikonų yra nusivylę tradiciniais politikais ir remia populistinius veikėjus, tokius kaip verslininkas Donaldas Trumpas ar chirurgas Benas Carsonas. Šis nusivylimas suskaldė respublikonų partiją, kuri neranda stipraus lyderio, galinčio pasipriešinti Hillary. Nors populisto Donaldo Trumpo žvaigždė pagaliau ėmė leistis, tačiau kiti politikai, turintys politinės patirties (tokie kaip Jebas Bushas) nesugeba suformuluoti patrauklių lozungų ir pritraukti politika ir valdžia nusivylusių rinkėjų. Bushas ypač prastai pasirodė per paskutiniuosius debatus, o šių debatų laimėtojas Marco Rubio vis dar nepritraukia pakankamai lėšų savo kampanijai. Be to, jo draugiškumas ispanakalbiams ir imigrantams nepatinka konservatyviems respublikonų partijos nariams.

Hillary kelias į prezidento postą nėra ir nebus lengvas. Iki kitų metų lapkričio mėnesio rinkimų dar liko daug laiko. Reikia pripažinti, kad jos nekenčia nemažai dešiniųjų pažiūrų rinkėjų, kurie negali toleruoti jos tvirtos pozicijos palaikant abortus (kuriuos neseniai Benas Carsonas, afroamerikietis respublikonų kandidatas, prilygino vergovei ir paragino išvis uždrausti). Hillary yra kaltinama veidmainiavimu dėl gėjų vedybų (politikė jas pradėjo palaikyti palyginus vėlai, tik 2013-aisiais) ir išsisukinėjimu. Jai neatleidžiama ir už tai, kad ji, būdama valstybės sekretore, vartojo savo asmeninį elektroninio pašto serverį ir vėliau ištrynė tūkstančius žinučių. Kalbėdami apie neapykantą, jaučiamą Hillary, apžvalgininkai net ėmė kalbėti apie „Clinton sutrikimą“ (angl. „Clinton derangement syndrome“). Iš tiesų: kuo paaiškinti milijonus dolerių kainavusią respublikonų organizuotą apklausą apie Benghazį Atstovų rūmuose tuo metu, kai JAV politikams turėtų rūpėti daugybė dabartinių užsienio politikos problemų: sumaištis Artimuosiuose Rytuose, sudėtingi JAV-Kinijos santykiai, dar vis mįslinga laikoma Rusija ir daugelis kitų? Kuo paaiškinti tai, kad Hillary niekaip nepavyksta pritraukti svarbios rinkėjų grupės—baltaodžių vyrų?

REKLAMA

Skirtingai negu 2007-aisiais (kai ji pralaimėjo Barackui Obamai), Hillary savo prezidento rinkimų kampaniją pradėjo deklaruodama, kad ji - moteris ir palaiko moterų teises. Duodama interviu vienai televizijos laidai, ji pasivadino feministe, priekaištaudama toms ir tiems, kurie sakosi palaiką moterų teises, bet nenorintys vadintis feministėmis ar feministais. Jos tinklalapyje aprašyta užsienio politikos programa turi feministinės politikos elementų. Programoje rašoma, kad JAV užsienio politika bus grindžiama vertybėmis, tokiomis kaip lygios vyrų ir moterų teisės ir LGBT teisės. Žinoma, kad šiuos pareiškimus galima interpretuoti tik kaip rinkiminės kampanijos dalį, tačiau negalima nuneigti to, kad būdama pirmąja ledi bei valstybės sekretore Hillary Clinton iš tiesų palaikė moterų teises ir nevaidino nuolankios ir paklusnios žmonos vaidmens. Tai kai kam vis dar nėra priimtina, nors „pagyvenusių“(teisingiau - patyrusių) moterų politikių, kurioms nebereikia vaidinti paklusnių ir nuolankių žmonų vaidmenų, aukštuose postuose matome vis daugiau.

Tai ne tik Margot Wallström, Hillary Clinton, bet ir Angela Merkel, Christine Lagarde, Dalia Grybauskaitė. Joms visoms apie šešiasdešimt. Žinoma, skiriasi jų ideologijos, užimamos pareigos, santykis su feminizmu, tačiau jų įtakos tarptautiniams santykiams ir kompetencijos negalima nuneigti. Negalima nuneigti ir to, kad joms vis dar reikėjo įveikti daugiau kliūčių negu vyrams tam, kad pasiektų šias galios pozicijas. Jų veiksmams ir pasirinkimams šiose pozicijose daro įtaką ne tik tai, kad jos - moterys. Tyrinėtojai mano, kad individualios politikų savybės demokratinėse valstybėse užsienio politikoje pasireiškia daugiausia krizių arba kitų neramumų atvejais. Net ir tokiais atvejais, politikių sprendimams turi įtakos ir socialinė klasė, amžius ir kiti veiksniai. Taigi, teigti, kad moterys politikės būtinai palaikys pacifistinę („moterišką“) užsienio politiką, nėra pagrindo.

REKLAMA

Dažnai cituojamas Margot Wallström feministinės užsienio politikos atvejis, kai ji pasisakė už moterų teises ir feministinę užsienio politiką, dėl kurios buvo nutrauktas Švedijos vyriausybės sandoris su Saudo Arabija dėl ginklų pardavimo, kol kas yra išimtis. Tačiau 21-ajame amžiuje, daugėjant iššūkių, tokių kaip pabėgėlių krizės, karai valstybių viduje, augant ekonominei atskirčiai, vadinamoji feministinė užsienio politika, kurioje pabrėžiama kovos su smurtu prieš moteris ir vaikus svarba, silpnųjų teisės ir bendradarbiavimas nevyriausybiniu lygiu, susilaukia vis daugiau dėmesio.

Nors būdama valstybės sekretore Hillary ir mėgino veikti pagal „išmaniosios galios“ principus, kurie pabrėžia diplomatijos ir bendradarbiavimo svarbą, tai nesutrukdė jai vėliau tapti aršia Putino kritike (tiesa, patyrus santykių su Rusija „perkrovimo“, arba „reset“, fiasko) ir pasisakyti už karinės jėgos naudojimą Sirijos humanitarinei krizei palengvinti. Visgi tikėtina, kad jei Hillary Clinton bus išrinkta 45-ąja JAV prezidente, bent jau kadencijos pradžioje ji mėgins skirti daugiau dėmesio moterų ir mažumų teisėms, globalinėms sveikatos problemoms, tarptautinės teisės stiprinimui bei panašiems užsienio politikos klausimams, laikomiems feministinės užsienio politikos dalimi. Ko gero, vidaus politikoje bus paprasčiau įtvirtinti feministinius principus, kuriais tiki Hillary ir jos rinkėjai.

----------

Dr. Dovilė Budrytė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Georgia Gwinnett College Atlantoje dėstytoja.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Naujojo koronaviruso pandemija, per kurią pasaulyje jau užregistruota kone 13 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau kaip 565 tūkst. mirties atvejų, nuo liepos pradžios ...
Lenkai balsuoja prezidento rinkimuose (nuotr. SCANPIX)
Lenkijos piliečiai sekmadienį aktyviai naudojasi galimybe balsuoti Vilniuje renkant šalies prezidentą. Kaip BNS sakė rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis, ...
Asociatyvi (nuotr. SCANPIX)
Lenkijos policija ieško vieno buvusio kario, kuris, nenorėdamas atiduoti savo augintinės pumos į zoologijos sodą, pabėgo su ja į miškus. Maždaug 200 pareigūnų jau tris dienas ...
Rasizmo apraiškos pasaulyje: įžvelgia net šachmatuose (nuotr. SCANPIX)
JAV įsiplieskę neramumai dėl policijos nužudyto juodaodžio vyro pasireiškia ne tik piketais, smurto proveržiu ar socialinėmis akcijomis internete. „Black live matters“ judėjimo ...
„Boeing 737“ nelaimės vieta (nuotr. SCANPIX)
Iranas paskelbė, kad nesuderinta oro gynybos junginio radiolokatorių sistema buvo svarbi „žmogiškoji klaida“, nulėmusi atsitiktinį ukrainiečių keleivinio lėktuvo numušimą ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų