Vadim Volovoj / geopolitika.lt
2015.09.02 11:10

Tarptautinių santykių ekspertai tikriausiai labai mėgsta elitinę JAV analitinę įstaigą „Stratfor“, nes jos publikuojami dokumentai visada išsiskiria nestandartiniu, iš dalies net provokuojančiu požiūriu į globalią politiką ir todėl verti ypatingo dėmesio. 2015–2025 metų pasaulio raidos tendencijų prognozė – ne išimtis.

„Stratfor“ prognozė 2015–2025 metams (nuotr. SCANPIX) tv3.lt fotomontažas

„Stratfor“ prognozė 2015–2025 metams (nuotr. SCANPIX) tv3.lt fotomontažas

Iš karto galima pažymėti, kad „Stratfor“ analitikai ramina skaitytojus, teigdami, jog dabartiniai laikai ir artimiausia ateitis nėra blogiausi, palyginti su tuo, ką žmonijai teko išgyventi istoriškai. Tačiau vis tiek jų piešiamas vaizdas ne itin optimistinis, netgi niūrokas daugumai regionų ir šalių. Bet nors „Stratfor“ ekspertai yra patyrę ir gerai informuoti, su tam tikromis jų įžvalgomis sutikti gana sunku.

Rusijos laidotuvės

Pirmiausia jie iš esmės laidoja Rusiją kaip perspektyvų globalų galios centrą. Anot „Stratfor“ specialistų, Rusijos Federacija (RF) ne tik neišsaugos dabartinių pozicijų, bet ir faktiškai žlugs kaip teritoriškai vientisa valstybė. Dar daugiau, formali ir neformali šalies dezintegracija pasieks tokį lygį, kad iškils klausimas dėl Rusijos branduolinio arsenalo saugumo. Ir visa tai, pasak prognozės autorių, gali įvykti jau per artimiausią dešimtmetį.

REKLAMA

Su visa pagarba „neoficialiai CŽV“ (kaip dažnai vadinamas „Stratfor“ analitinis centras) manytina, kad šios įstaigos scenarijus Rusijai yra blogiausias iš įmanomų, bet tikrai ne realiausias. Taip yra dėl kelių priežasčių.

Pirma, kaip bebūtų keista, geopolitiniai konkurentai Rusijai nuolatos prognozuoja krachą, o ji vis nežlunga. Gyvendama ciklais, ji tai susitraukia, tai vėl išsiplečia (pavyzdžiui, carinės Rusijos žlugimas ir SSRS ekspansija). Sovietų Sąjungos subyrėjimas Rusijai tapo egzistenciniu iššūkiu, bet ji, laimėjusi Antrąjį karą Čečėnijoje (tuo metu tai irgi buvo iššūkis), sugebėjo pereiti turbulencinį laikotarpį ir taip prasidėjo naujas jos prisikėlimo etapas.

Kaip pažymėjo autoritetingas Rusijos ekspertas S. Karaganovas, „Rusija stebuklingai išgyveno daug kartų. Aš asmeniškai paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje maniau, kad viskas – pabaiga, kad mes – žlugusi valstybė. Tačiau mes išgyvenome, ir dabar situacija kur kas geresnė“.

Be abejo, Vakarų sankcijos komplikavo Rusijos padėtį, bet tikrai nesudavė jai kritinio smūgio, tai jau pripažįstama ir Amerikoje, ir Europoje. Be to, Rusiją remia Kinija (kuri pati pradėjo konfliktuoti su JAV ir jų sąjungininkais Rytų Azijoje: konfliktas su Japonija dėl Senkaku salų, dirbtinų salų kūrimas Pietų Kinijos jūroje, kas labai neramina Pentagoną, ir pan.): šalių politinis, karinis ir energetinis bendradarbiavimas akivaizdžiai suaktyvėjo. Pagaliau, šiandieninė pasaulinė naftos kaina ir jos kaitos tendencija nėra Maskvai komfortiška, bet priimtina, leidžianti kuriam laikui stabilizuoti finansinę padėtį šalies viduje ir toliau siekti nusibrėžtų tikslų tarptautinėje arenoje.

REKLAMA

Šiame kontekste galima pritarti nuomonei, kad vidutiniu (pereinamuoju) laikotarpiu vyks sudėtingas RF adaptavimosi prie naujų realijų (pirmiausia ekonominių) procesas, bet bent jau kol kas nėra rimtesnių požymių, kad Rusija ritasi į bedugnę. Turbūt todėl „Stratfor“ ekspertai vis dėlto apsidraudė ir parašė: „Jungtinės Amerikos Valstijos negali būti tikros dėl Rusijos nuosmukio, ir jeigu ji pradės sėkmingą ekspansiją (politinę, ekonominę ar karinę), ji gali nežlugti.“ Kremliaus (ne)sėkmės lakmuso popierėliu greičiausiai taps Ukrainos krizės baigtis (kiek pavyks ją palaužti ir priversti Vakarus ją išduoti ir „Turkų srauto“ (jau nekalbant apie „Šiaurės srauto“ praplėtimo planus) likimas (ar Europa užsiverš ant kaklo Rusijos energetinę kilpą).

Neišvengiamas Europos pasirinkimas

Europos Sąjungai „Stratfor“ verdiktas irgi nėra palankus: europinio projekto laukia fragmentacija, ir tai geriau negu dezintegracija, bet blogiau nei integracija (federalizacija). Jau šiandien ES, anot „Stratfor“ analitikų, susideda iš kelių „Europų“ (pavyzdžiui, Centrinė ir Rytų Europa, Pietų Europa, Senoji Vakarų Europa ir t. t.), ir toliau šis skilimas tik gilės. Dar labiau jį komplikuos stiprėjančio kraštutinio kairiojo ir dešiniojo nacionalizmo (euroskepticizmo) faktorius (jo pavyzdžių ES šalyse jau šiandien apstu). Ir Vokietija, kaip didesnės europietiškos vienybės ir federalizacijos lokomotyvas, nieko negalės padaryti, nes, pasak „Stratfor“, pati susidurs su rimtomis ekonominėmis problemomis.

Tuo pat metu, kaip pastebi „Stratfor“ ekspertai, ekonomiškai ir politiškai sustiprės Lenkija, ir tai Lietuvai yra naudinga, nes (a) tai valstybė su panašia tarptautine vizija; (b) per Lenkiją Europoje didės JAV vaidmuo. Pažymėtina, kad tokia mintis „Stratfor“ analitikų išsakoma jau ne pirmą kartą. Bet kol kas ji atrodo labiau kaip norima (Amerikai palanki), o ne kaip tikėtina ateitis: kol kas Varšuva nedemonstruoja atitinkamo potencialo. Be to, yra Vokietija, kuri turbūt neplanuoja užleisti pirmos vietos Europoje – ir dar ne bet kam, o Lenkijai.

REKLAMA

Galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES ir miglota Graikijos ateitis (apie jos išėjimą iš Sąjungos atvirai kalbama vis dažniau) iš esmės patvirtina „Stratfor“ prielaidas. Tačiau federacinės ES perspektyvos vis tiek nereikėtų nuvertinti. Tai gali būti siauresnis, bet „spartesnis“ susivienijimas. Kitaip tariant, įsibėgėjantis fragmentacijos procesas anksčiau ar vėliau privers ES lyderius susimąstyti, kuo jie nori būti – „beforme tešla“ ar vieningu kumščiu. Taip gali gimti „dviejų greičių“ Europa, apie kurią kalbama jau seniai, ir kuo toliau, tuo labiau jos atsiradimo tikimybė didėja. Arba ES bus tiesiog pasmerkta kaip geopolitinis subjektas.

Daug kas šiuo atveju priklausys nuo Vokietijos. A. Merkel laikas, atrodo, jau praėjo. Šaliai reikia naujo lyderio, kuris įrodytų, jog „Stratfor“ prognozė Berlynui yra klaidinga. Tai turi būti ne prorusiškas (kaip G. Schroederis) ir ne proamerikietiškas (kaip dabartinė kanclerė), bet proeuropietiškas politikas, besivadovaujantis nuostata „Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius“ (kitaip tariant, nebijoti performatuoti šiandieninę ES, sutelkiant federacinės idėjos šalininkus į glaudesnę Sąjungą).

Šiame kontekste manytina, kad artimiausias dešimtmetis turėtų galutinai įtikinti ES (ir pirmiausia Vokietiją) fundamentalaus strateginio raidos pasirinkimo būtinybe – pasirinkimo tarp „Stratfor“ scenarijaus ir europinės svajonės.

Iranas prieš Turkiją

Keista, bet apie „Islamo valstybę“ (IV) „Stratfor“ prognozė nepasako nė žodžio, nors, kaip pareiškė JAV sausumos pajėgų štabo viršininkas Raymondas T. Odierno, kova su šia grupuote gali užtrukti dešimtmetį. Tai galima paaiškinti nebent tuo, kad „Stratfor“ ekspertai tikriausiai mano, jog su šia, taip pat su visų Artimųjų ir Vidurio Rytų stabilizavimo užduotimi susitvarkys, jų nuomone, stipriausia regiono valstybė. Ši valstybė – Turkija, nes „Iranas ir Saudo Arabija geografiškai ir karine prasme nepajėgūs to padaryti“. O Amerika, pasak „Stratfor“ specialistų, pati vengdama iniciatyvos, padės Ankarai šiame nelengvame darbe.

REKLAMA

Turkija, be abejo, yra labai reikšminga Artimųjų ir Vidurio Rytų šalis, kuriai vadovauja ambicingas lyderis T. Erdoganas. Tačiau „Stratfor“ prognozė jos atžvilgiu yra problemiška dėl kelių priežasčių. Pirma, kol kas Ankara reiškiasi tik parama Sirijos opozicijai, siekdama nuversti B. Assado režimą, bet apskritai jos politiką regione sunku pavadinti aktyvia. Net Kataras ir Saudo Arabija elgiasi ryžtingiau, bet čempionas šioje srityje neabejotinai yra „Stratfor“ nuvertintas Iranas.

Nuo jo valios jau seniai priklauso situacija Irake, kur yra stiprios šiitų pozicijos, bei pilietinio karo draskomoje Sirijoje, kur Iranas gelbsti B. Assado valdžią, ir pažymėtina, kad abiem atvejais Teheranas yra pasirengęs tiesioginiam kariniam dalyvavimui. Remiantis Vakarų ir Jemeno šaltiniais, Iranas aktyviai veikia ir Jemene, finansuodamas ir apmokydamas šiitų sukilėlius husius, nors jis pats tai neigia. O štai Turkija vengia karinės galios demonstravimo. Šiame kontekste „Sratfor“ ekspertai rašo, kad anksčiau ar vėliau Ankara bus priversta keisti požiūrį: „Ji veiks siaurai ir lėtai, bet ji turės pradėti veikti, ir laikui bėgant veiks vis aktyviau ir plačiau. Turkija to nenori, bet visą laiką taikstytis su chaosu prie savo sienų ji negalės...“ – konstatuojama prognozėje. Ir čia pat pabrėžiama: „Laikui bėgant, Turkijos ir Irano konkurencija stiprės“, o tai reiškia, kad ir Teheranas yra pajėgus žaidėjas.

Iškilus IV grėsmei, Irano reikšmė tik dar labiau padidėjo: ne veltui žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų, kad neoficialiai JAV derina su Teheranu savo veiksmus prieš IV. O Turkijos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis pastaruoju metu nepasižymi dideliu draugiškumu. Dar daugiau: T. Erdoganas ne kartą yra leidęs suprasti, kad Amerika nori sužlugdyti jo šalį.

REKLAMA

Pagaliau „Stratfor“ analitikai patys pažymi, jog daug kas Turkijos politikoje priklausys nuo to, kaip jai pavyks išspręsti savo vidines problemas, sukurti islamistinių ir pasaulietinių jėgų balansą. Po parlamento rinkimų T. Erdogano, kuris iš esmės propaguoja islamistinį Didžiosios Turkijos imperializmą, partija nebeturės absoliučios daugumos, tai gali sutrukdyti jam įtvirtinti šalyje prezidentinį režimą, o tai reiškia, kad gali būti pažabotas jo apetitas tiek vidaus, tiek tarptautinėje arenoje.

Trumpai sakant, „Stratfor“ lūkesčiai dėl Turkijos vaidmens Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose bent šiuo metu atrodo kiek perdėti, o Iranas jau dabar virsta realia regionine galia, pasiruošusia ginti savo interesus karinėmis priemonėmis. Be to, svarbu paminėti, kad Teheraną (šiitišką bloką) remia Maskva, kuri ne šiaip sau atnaujino priešlėktuvinės gynybos kompleksų S-300 sandėrį su juo. Rusijos ir Irano aljansas šiandien atrodo tvirtesnis ir perspektyvesnis negu JAV ir Turkijos jungtis, nors tą „Stratfor“ prognozės rengėjai vėlgi ignoravo. Kas yra kas Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, turėtų parodyti Sirijos ir Irako ateitis.

„Kinija nebus agresyvi karinė galia“

Kai skaitai tai, ką „Stratfor“ ekspertai rašo apie Kiniją, susidaro įspūdis, jog kalbama apie kažkokią antrarūšę valstybę, kuri nepajėgi aktyviai vykdyti užsienio politikos.

Pagrindinį dėmesį jie skiria vidinei Kinijos situacijai, kuriai, anot „Stratfor“, būdingi du svarbiausi dalykai: spartaus augimo ir žemų atlyginimų eros pabaiga bei politinės diktatūros stiprinimas. Pastarasis yra reikalingas tam, kad valdžia galėtų suvaldyti padėtį šalyje su netolygiai besivystančiais regionais ir išaugusiais gyventojų lūkesčiais.

REKLAMA

Kalbant paprastai, geri laikai, kai kinai pajuto gražaus gyvenimo skonį, Kinijai baigėsi, o atskirų jos dalių gyvenimo lygis vis dar yra labai skirtingas. Tai gana rimtas socialinio nepasitenkinimo pagrindas, o jo problemą Kinijoje priimta spręsti griežtomis (jeigu reikia – karinėmis) priemonėmis. Tam reikalinga valdžios konsolidacija partijos rankose. Štai ši situacija, pasak „Stratfor“, ir taps Kinijos politikos akcentu.

Tai, kokį vaidmenį „Stratfor“ prognozuoja Kinijai tarptautinėje arenoje, atrodo tarsi cirkas. Sunku patikėti, kad rimti ekspertai rašo, jog vieninteliu Kinijos užsiėmimu užsienio politikoje gali tapti net ne „kova dėl mažų salų“, o rusiško laimikio (rytinių žlungančios Rusijos teritorijų) dalijimasis su Japonija. Tai įsilieja į bendrą prognozės logiką, bet skamba tiesiog juokingai.

Išeina, kad Kinija neturi interesų Rytų ir Pietryčių Azijoje (tik neaišku, jau nekalbant apie Taivaną, Afriką ir t. t., kodėl Pietų Kinijos jūroje ji kuria dirbtines salas, o Pentagonas dėl to viešai labai nerimauja). O jeigu ir turi, tai ji, anot „Stratfor“, „nebus agresyvi karinė galia“, nes jos laivynas negali konkuruoti su JAV analogu. Ir net jei Amerika užims nesikišimo poziciją, Pekiną sutvarkys Japonija, galinti pastatyti „daug didesnį laivyną“ (kinai juk pinigų visai neturi?), kuris irgi bus pajėgesnis už kinišką.

Šiame kontekste nenuostabu, kad „Stratfor“ plačiau neanalizuoja globalios Kinijos ir Jungtinių Valstijų konkurencijos (nors labai nemaža JAV ekspertinės bendruomenės dalis Pekiną laiko pagrindiniu geopolitiniu Vašingtono konkurentu XXI amžiuje) ir Rusijos (kuri, anot „Stratfor“, sugrius) vaidmens joje klausimo, nes kokia gi gali būti konkurencija su tokia silpna šalimi, kuriai pirmiausia reikia vidines ekonomines problemas išspręsti ir tik paskui galvoti apie aktyvią užsienio politiką.

REKLAMA

Trumpai sakant, vidinę Kinijos aktualiją „Stratfor“ pagavo labai tiksliai, bet išorinės dimensijos analizė tiesiog beviltiška.

Besitraukianti Amerika

Na, ir pabaigai apie Jungtines Valstijas. Pirmiausia joms „Stratfor“ prognozuoja šviesią ekonominę ateitį, nes šalies ekonomika (skirtingai negu Kinijos ar Vokietijos) remiasi ne eksportu, o vidaus vartojimu. Be to, Amerika išlieka patraukli rinka kapitalui, kuris sprunka iš krizinių vietų. Prie to dar galima pridurti, kad gana užtikrintai leidžia jaustis didėjanti nepriklausomybė nuo energijos išteklių importo. Ir nors, kaip teigia prognozė, JAV artėja prie dar vieno ekonomikos ciklo pabaigos, kuriai paprastai būdingi rimti kriziniai reiškiniai (šį kartą tai bus viduriniosios klasės pasirengimas gyventi iš vidutinių pajamų), jie taps politiškai ir ekonomiškai aktualūs tik trečiojo šio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Amerikos užsienio politikoje stiprės izoliacionistinės tendencijos. Ji taps atsargesnė, selektyvesnė (ypač turint omeny karinius veiksmus), nes šalis šiek tiek pavargo nuo tarptautinės sistemos vadybos ir taikos plačioje pasaulinėje aplinkoje palaikymo. Ir nors, kaip prognozuoja „Stratfor“ specialistai, Rusija žlugs, dėl visa ko reikia apsidrausti ir užkirsti kelią jos aljansui su Vokietija sukuriant tarp jų kordoną iš Baltijos ir Juodosios jūrų baseino šalių. Kartu „Jungtinės Valstijos nespręs Europos problemų, nekariaus su Kinija ir bus minimaliai įsitraukusios į Vidurio Rytų procesus“.

***

Apibendrinant galima teigti, jog analitiškai koreguoti atskiras „Stratfor“ prognozės dalis iš esmės yra beprasmiška, nes tai vientisas modelis, kuris tik visas gali būti arba teisingas, arba visas klaidingas. Nepaisant „Stratfor“ ekspertų autoriteto, galima teigti, jog jų paruoštas dokumentas yra labiau klaidingas nei teisingas. Pagrindinė spraga – akivaizdžiai besiformuojančios geopolitinės ašies Maskva–Pekinas–Teheranas ignoravimas, priešpriešinant jai atitinkamuose regionuose Japoniją ir Turkiją su Amerika kaip koordinatore jų užnugaryje. Tačiau šis lūkestis, kaip ir prognozuojamas Lenkijos iškilimas Europoje, kol kas panašesnis į norimą tikrovę arba į planą, ką reikėtų daryti siekiant sustabdyti Rusiją, Kiniją ir Iraną, bet ne į realybę. Šio straipsnio autorius jokiu būdu nepretenduoja į paskutinės instancijos išminčiaus vaidmenį, bet net paviršutiniška analizė rodo, kad atskiroms „Stratfor“ įžvalgoms (pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos nuvertinimas) akivaizdžiai trūksta pagrįstumo, ir tai sumenkina visą vaizdą, kuris, kaip minėta, gali būti vertinamas tik kaip vientisas darinys. Kita vertus, nespėliokime ir tiesiog palaukime 2025 metų – jie viską sustatys į savo vietas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
DABAR RODOMA
Šokiruojantis įrašas: policija elektra kratė vyrą, kurio rankose – vienerių metų vaikas
DABAR RODOMA
Vyras renka žmonių nagus: nepatikėsite, kam juos naudoja
DABAR RODOMA
Šuo tapo sensacija – šeimininkui moka pasakyti žodžiais, ko nori
REKLAMA
Potvynis Venecijoje (nuotr. Scanpix)
Italijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė nepaprastąją padėtį didžiulio potvynio užlietoje Venecijoje, siekdama skubiai parūpinti lėšų didžiausio per pusę amžiaus potvynio ...
Šuns ir gepardo draugystė (nuotr. stop kadras)
Sinsinačio zoologijos parkas ir botanikos sodas pasidalijo neįprasta dviejų gyvūnų draugyste. Įrašai – tikrai neeiliniai. Juose užfiksuota, kaip vienas kitam dėmesį rodo šuo ...
Automobilis be rato (nuotr. stop kadras)
Keistas vaizdelis iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kelyje vairuotojas išvydo dar neregėtą vaizdą: šalimais keliavęs automobilis važiavo be vienos padangos. Socialiniuose ...
Ligoninė (nuotr. stop kadras)
Naujosios Zelandijos piliečiai kitais metais vyksiančiame referendume spręs, ar šalyje turi būti įteisinta eutanazija. Naujosios Zelandijos įstatymų leidėjai nubalsavo už ...
Šaudynės Rusijoje (nuotr. stop kadras)
Studentų šaudynės Rusijoje: kolegijos auditorijoje paskaitos metu vaikinas bendraklasius pliekė iš medžioklinio šautuvo, tuomet keliavo į kitą auditoriją to paties. Pranešama ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų