Ir galbūt nestebina tai, jog ši šveicarų banko UBS ir prabangos industrijos konsultantų „Wealth-X“ atlikta studija rodo, kad pinigų koncentracija ultraturtingųjų rankose tik didėja.
Ataskaitoje sakoma, kad 211 275 žmonės atitinka „ultradidelio grynojo turto“ (UHNW) – viršijančio 30 mln. dolerių – apibrėžimą. 2 325 iš tų žmonių turi daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.
Jų skaičius per pastaruosius vienus metus išaugo 6 proc., o jų turtas – 7 proc., nes daug kur pasaulyje smarkiai kilo tokios turto rinkos kaip akcijos ir nekilnojamasis turtas.
Didžiausias augimas buvo matomas „pusiau milijardierių“ grupėje, kur kiekvienas valdo nuo pusės milijardo iki vieno milijardo dolerių, parodė studija.
„Net vykstant geopolitiniams konfliktams, socioekonominei nesantaikai ir (esant) valiutų rinkų nepastovumui, pasaulio akcijų rinkos pademonstravo gerus rezultatus, tuo sudarydamos sąlygas UHNW asmenų turtui didėti, o jų įtakai pramonės šakoms ir sektoriams augti – nuo jų svarbos valdant turtą iki jų prabangos prekių vartojimo“, – sakoma ataskaitoje.
„Tokia didelė turto koncentracija šių kelių asmenų rankose reiškia, kad jie būna linkę turėti didesnio laipsnio įtaką, ar pasaulinėms akcijų rinkoms, ar konkrečioms pramonės šakoms“, – sakoma joje.
Iš beveik 30 trilijonų dolerių, kuriuos kontroliuoja ši elitinė grupė, tik kiek daugiau nei trečdalis yra Šiaurės Amerikos magnatų rankose. Daugiau kaip ketvirtis yra Europoje, o 23 proc. – Azijoje.
87 proc. šių žmonių yra vyrai, vidutinis jų amžius yra 59 metai, o beveik ketvirtadalis jų veikia bankininkystės srityje. 68 proc. jų praturtėjo patys, 13 proc. – per paveldėjimą, o likusieji – dėl abiejų šių veiksnių.
Vidutinė ultraturtinga moteris yra 57 metų ir tikriausiai dirba nepelno ir socialinėse organizacijose (19 procentų). Beveik pusė moterų tapo turtingos dėl paveldėjimo, o trečdalis praturtėjo pačios.
Kaip rašė Francisas Scottas Fitzgeraldas (Fransisas Skotas Ficdžeraldas), turtuoliai yra skirtingi.
Vidutinis UHNW žmogus per metus prabangos prekėms ir paslaugoms išleidžia 1 mln. dolerių. Vis dėlto studija rodo, kad prabangos dalykai gali būti „neatsiejama jų gyvenimo būdo dalis, nebūtinai laikoma „prabanga“.
„Pavyzdžiui, UHNW asmenys, turintys privačius lėktuvus, jais naudojasi ne tik laisvalaikiu, bet ir verslo tikslais. Kita vertus, nors jachtos ir ypač superjachtos, paprastai nėra būtinybė, daugelis UHNW asmenų gyvena labai viešą gyvenimą ir šeimos atostogų jachtoje privatumas yra labai ypatingas“, – nurodo studijos autoriai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
