REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Emigracijos suluošinti mažųjų likimai

Kaunietis Raimondas D. (38 m.) į mus kreipėsi palūžęs – jis neteko savo vienturčio šešiamečio sūnaus. Vaiką į užsienį apgaule išvežė jo motina, buvusi Raimondo sutuoktinė Jolita K. (35 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Į „Akistatos“ redakciją Raimondas D. atvyko dar rugsėjį ir papasakojo, kad buvusi sutuoktinė Jolita K. išsivežė jųdviejų sūnų į Angliją. Iš pradžių ji, vieno Kauno salono kirpėja, tikino vykstanti tik aplankyti giminių, tačiau laikas ėjo, o moteris į namų pusę nė nesižvalgė. Galiausiai pareiškė, jog sugrįžti neketinanti, mat Londone susiradusi neblogą darbą, gyvenamąją vietą ir naujų pažįstamų.

REKLAMA

„Paskutinį kartą savo sūnų Tomą mačiau kone prieš metus – šių metų sausio pradžioje. Kai skyrėmės su žmona, teismas nustatė mano susitikimų su sūnumi tvarką – per savaitę su mažyliu galėjau praleisti dvi dienas: vieną darbo dieną ir vieną savaitgalio dieną. Kadangi mano darbo valandos ilgos (Raimondas dirba vairuotoju, – aut. pas.), tą vienintelę darbo dieną dažnai nespėdavau pasimatyti su vaiku arba tik trumpam užsukdavau išgerti kartu arbatos. O savaitgalį, dažniausiai sekmadienį, su Tomu praleisdavome visą dieną – eidavome į zologijos sodą, kavinę ar tiesiog pasivaikščioti“, – pasakojo Raimondas. Jis tikina ne tik nesispyriodamas mokėjęs teismo nustatytus alimentus – beveik 700 litų, bet ir pirkdavęs sūnui žaislų, drabužėlių. „Nei jis, nei buvusi žmona tikrai neskurdo, prieš išvykstant į Angliją ji su drauge spėjo pailsėti Egipte. Nežinau, kodėl nusprendė pasilikti Anglijoje. Atrodo, kad tai galėjo būti senos nuoskaudos ir kerštas man“, – svarstė Raimondas.

REKLAMA
REKLAMA

Draugai nesupranta

Kad ketina išvažiuoti aplankyti giminių Jungtinėje Karalystėje, Jolita Raimondui pranešė likus keletui savaičių iki išvykimo. „Ji žadėjo paviešėti porą savaičių, apsipirkti ir grįžti namo. Pasiūliau Tomuką palikti man, jį galėjo pažiūrėti mano motina, bet Jolita užsispyrė, kad vaikas turi vykti kartu, mat jos pusseserė turinti panašaus amžiaus vaikų, giminaičiams esą reikia bendrauti. Tik vėliau sužinojau, kad jau pirkdama lėktuvo bilietus Jolita atgalinio bilieto neįsigijo. Tąkart nieko nė neįtariau ir pasirašiau sutikimą, kad vaikas galėtų važiuoti į užsienį“, – prisiminė kaunietis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Raimondas tikino bandęs su buvusia žmona tartis gražiuoju ir prašyti, kad ši sugrįžtų į Lietuvą, bet Jolita išsisukinėjusi, o galiausiai išvis nustojusi kelti telefono ragelį. „Žinau, daug kam atrodo, kad kelti tokias dramas yra nevyriška. Net kai kurie mano draugai stebisi, ko aš čia „stresuoju“, sako – „Džiaukis tiktai, nukris nuo galvos rūpestis, nereikės alimentų mokėti, galėsi sau telefonu ar „Skype'u“ pasišnekėti, aplankyti porą kartų per metus, ir viskas bus puiku“. Bet aš manau kitaip – pats užaugau be tėvo ir žinau, kaip vaikui, ypač berniukui, jo reikia. Noriu dalyvauti vaiko gyvenime, noriu būti jo tėvas, noriu, kad jis žinotų, kad visada juo rūpinsiuosi, visada padėsiu. O dabar jis tokio amžiaus, kai labai greitai keičiasi, formuojasi, atsiskleidžia jo charakteris, ir aš jo greit nebepažinsiu“, – sakė Raimondas.

REKLAMA

Kreipėsi į teismą

Taigi po kurio laiko Raimondas kreipėsi į Anglijos teismą. Tai padaryti jam padėjo mūsiškė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

„Pasirodo, pagrobtą vaiką susigrąžinti įmanoma ir ne taip jau sudėtinga, tik nereikia nuleisti rankų. Lietuva yra prisijungusi prie Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo ir ja remiantis motina ar tėvas, kurio vaiką pagrobė buvęs sutuoktinis, gali kreiptis į tos šalies, į kurią vaikas išvežtas, teismą, ir šis mažylį sugrąžins namo“, – pasakojo Raimondas.

REKLAMA

Tąkart rugsėjį, kai Raimondas buvo pirmą kartą atvykęs į redakciją, Anglijos teismui kaip tik buvo paduotas prašymas dėl vaiko grąžinimo. Prieš savaitę Raimondas išgirdo geras žinias ir su jomis tuoj atvyko į „Akistatą“. „Tomas parvažiuoja namo. Teismas nutarė jį sugrąžinti į Lietuvą, kad būtų galima užtikrinti Lietuvos teismo nustatytą mūsų bendravimą. Man tarsi akmuo nuo širdies nusirito ir akyse gerokai prašviesėjo. Džiaugiuosi, kad valstybė rūpinasi savo gyventojais, jų vaikais ir joje vis mažiau teisinių spragų, susijusių su emigracija“, – šypsojosi Raimondas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Grįžo į niekur

Visai kitokią teisinės grąžinimo procedūros versiją papasakojo iš Anglijos į Lietuvą su mažamete dukrele sugrąžinta Kėdainių rajono gyventoja Dovilė S. (27 m.).

Jauna moteris po skyrybų su sutuoktiniu į Piterborą buvo išvykusi užsidirbti pinigų – teismas iš buvusio vyro buvo priteisęs vos 200 litų, mat šis oficialiai uždirbo minimumą. Viename prekybos centre Dovilė dirbo kasininke ir iš savo algos vertėsi labai sunkiai. „Į Angliją atvykti užsidirbti man pasiūlė vaikystės draugė. Ji ten gyveno jau 7 metus ir pažadėjo surasti darbą obuolių fasavimo fabrike“, – atskleidė Dovilė.

REKLAMA

Pasak moters, kol ji su dukra gyveno Lietuvoje, buvusiam vyrui dukrelė nelabai rūpėjusi, o kai po pusmečio, praleisto Anglijoje, Dovilei ėmė vis geriau sektis, jis staiga pareikalavęs grįžti. „Jis teigė, kad per mane negali matytis su vaiku, kad aš esu prasta, nerūpestinga motina ir kad jis nieku gyvu nesutiks, kad vaiką Anglijoje augintų koks „babajus“. Dukrą leidau į darželį, mažylė jau buvo apsipratusi, neseniai buvome išsinuomoję atskirą butuką, tačiau Anglijos teismas į aplinkybes nelabai gilinosi ir nusprendė grąžinti vaiką į Lietuvą. Niekam nebuvo įdomu, kaip mes čia gyvensime – juk čia neturiu nei pajamų, nei gyvenamosios vietos“, – krimtosi Dovilė.

REKLAMA

Moterį su vaiku laikinai priglaudė giminės, kol kas joms užtenka Anglijoje uždirbtų ir sutaupytų pinigų. „Skųsiu teismo sprendimą ir kovosiu, kad man būtų leista išvykti ten, kur galiu tinkamai pasirūpinti savo vaiku, kur jo laukia šviesesnė ateitis. Juolab kad mums grįžus tėvas staiga „ataušo“ ir pamiršo, jog neseniai degė noru kuo daugiau bendrauti su dukra. Nuo mūsų grįžimo vaiką jis aplankė vos du kartus. Suprantu tik tai, kad mes buvom ištremtos atgal tik dėl jo užgaidos, užgautų ambicijų, kad vieniša moterėlė su vaiku gali būti savarankiška ir netgi sėkminga“, – apmaudą liejo Dovilė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šis greitas vaiko sugrąžinimo mechanizmas neabejotinai turi dvi puses, bet mes darome viską, kad vaikas nukentėtų kuo mažiau“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Simona Broniušienė. – Tėvai dažnai nusprendžia pradėti naują gyvenimą, kurti jį svetur, neatsižvelgdami į vaiką ir jo interesus. O vaikas juk ne lagaminas, jo taip paprastai nepaimsi ir nenusiveši, kur pageidauji. Kita vertus, niekas nebėga nuo gerų salygų, normalaus, aprūpinto gyvenimo. Galima suprasti ir išvažiuojančiuosius. Labiausiai mes skatiname dialogą tarp tėvų – juk kažkada jie abu buvo kartu, buvo laimingi ir sukūrė naują gyvybę, o dabar motina pareiškia, kad nebenori vaiko tėvo nė akyse matyti, liepia nesikišti į jos ir vaiko gyvenimą. Bet juk neįmanoma visko nubraukti, o vaikui reikalingi abu tėvai“.

REKLAMA

Išveža ne kartą

Šiandien ant vaiko teisių specialistų stalų guli 23 prašymai dėl vaiko sugrąžinimo iš užsienio valstybių. Daugiausia jų bus siunčiama į Didžiąją Britaniją.

„Nors vaiko grąžinimui būtinos tam tikros sąlygos, anglai paprastai ilgai nesvarsto – jie grąžina vaiką ir siūlo patiems išsispręsti problemas. O štai Skandinavijos šalys tokius prašymus išstudijuoja labai atidžiai. Paprastai sugrąžinti vaiką į kilmės šalį gali būti atsisakyta tada, kai jis užsienyje išbuvęs ilgiau negu metus, spėjęs adaptuotis naujoje aplinkoje. Taip pat vaikas paprastai negrąžinamas, jeigu tėvas ar motina davė leidimą išvežti jį į užsienį, bet vėliau ėmė ir persigalvojo. Žinoma, dažnai pasitaiko, jog tėvai pameluoja, kad išvyksta atostogauti, o kai gauna leidimą išsivežti vaiką į užsienį, nusprendžia nebegrįžti. Tokiu atveju vaikas beveik visada parsiunčiamas į Lietuvą“, – sakė S. Broniušienė.

REKLAMA

Direktoriaus pavaduotoja patikino, kad teismai, spręsdami, ar grąžinti vaiką, turėtų atsižvelgti ir į dar vieną labai svarbų faktorių – kas laukia į Lietuvą surąžinto vaiko. „Teismas grąžina tik vaiką, bet paprastai kartu parvyksta ir jį išsivežęs tėvas ar motina. O čia jau reikia kelti klausimą – ar tėvas, susigrąžinęs vaiką, galės bent tris mėnesius jį išlaikyti? Juk parvykęs sutuoktinis Lietuvoje paprastai nebeturi darbo, dažnai – ir gyvenamosios vietos, tad jam gali tekti viską vėl pradėti nuo pradžių. Todėl užsienio valstybių teismai šį faktorių visada įvertina ir paprastai į jį atsižvelgia“, – patikino S. Broniušienė. Taigi, nors tėvas gali nuoširdžiai norėti bendrauti su savo vaiku, jeigu jis neturi pinigų, to daryti greičiausiai negalės.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, vaiko teisių specialistė atskleidė, jog būta ne vieno atvejo, kai į Lietuvą užsienio valstybės teismo sprendimu sugrąžintas vaikas, negavus buvusio sutuoktinio sutikimo, vėl buvo motinos ar tėvo išvežtas svetur.

KOMENTARAS:

Marijus Velička, advokatas:

Emigracija pastaruoju metu sukūrė problemų, susijusių su vaikų ir tėvų bendravimo tvarka, kurių prieš gerą dešimtmetį beveik nekildavo.

Nutraukus santuoką ar šalims gyvenant skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, o su kitu yra nustatoma bendravimo tvarka, matymosi grafikas ir pan. Jeigu abu tėvai gyvena Lietuvoje, iškylančias problemas ir nesutarimus dėl tokios tvarkos gali išspręsti antstolis arba teismas. Tačiau kai vienas tėvų emigruoja iš Lietuvos ir nusprendžia kartu pasiimti vaiką, problemas išspręsti pasidaro gerokai sudėtingiau.

Buvęs sutuoktinis, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vaiko vieta, be jokių apribojimų gali išsivežti atžalą į užsienį, tačiau tik ne nuolatinai gyventi. Nusprendęs vaiką išsivežti ne laikinai, o nuolatinai, tėvas arba motina privalo gauto buvusio sutuoktinio leidimą. To nepadarius, tėvas ar motina pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (jos paskirtis – garantuoti, kad neteisėtai į bet kurią prie konvencijos prisijungusią valstybę išvežti ar joje laikomi vaikai būtų greitai grąžinti) gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jai pateiktas pateiktas prašymas grąžinti vaiką būna persiunčiamas tos šalies, kurioje gyvena vaikas, atitinkamoms institucijoms arba teismams, kurie vedą procesą dėl vaiko grąžinimo arba bendravimo tvarkos užtikrinimo. Pirmuoju atveju gali būti priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą. Antruoju atveju sprendime gali būti numatyti klausimai, susiję su bendravimo tvarka, atostogomis, bendravimu elektroninėmis ryšio priemonėmis ir panašiai.

REKLAMA

Institucija, priėmusi sprendimą grąžinti vaiką, turėtų atsižvelgti į vaiko poreikių užtikrinimą – ar grąžintas vaikas turės kur gyventi, ar vienas iš tėvų galės jį išlaikyti. Pabrėžtina, kad teko susidurti su tokiais atvejais, kada buvo priimtas formalus sprendimas grąžinti vaiką į Lietuvą, net nesiaiškinant aplinkybių, kaip jis čia gyvens.

Giedrė POTELIŪNAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų