Rugsėjo 11 terorizmo aktas Niujorke (nuotr. SCANPIX)

Rugsėjo 11 terorizmo aktas Niujorke (nuotr. SCANPIX)

Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo personalui praėjęs dešimtmetis buvo tikrai audringas – nuo bandymų derėtis su Osama bin Ladenu iki siūlymų pagrasinti bombarduoti Meką, rašo „Foreign Policy“.

Naujai išleistoje knygoje „Counterstrike: The Untold Story of America's Secret Campaign Against Al Qaeda“ praktiškai yra pateikta paskutinio dešimtmečio santrauka apie šio portalo pranešimus apie kariuomenę, žvalgybos bendruomenę ir šalies viduje pritaikytus įstatymus, kai JAV pradėjo kovą su smurtiniu ekstremizmu.

Taip pat yra apžvelgiamas JAV kovos prieš terorizmą dešimtmetis. Ši knyga leido atskleisti daug naujų misijų, kurios iki šiol nebuvo aptartos, ir suprasti, kaip kito karas prieš terorizmą per paskutinį dešimtmetį.

Štai 7 šios knygos įžvalgos, kurios leidžia pažvelgti į tai, kaip mąstė politikai ir kariuomenės vadai netrukus po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių bei kaip per dešimtmetį pakito jų mąstymas.

1. G. W. Bushas bandė susitarti su „al Qaeda“

George'o W. Busho administracija, kaip ir visi jos pirmtakai, prisiekė niekada nevesti jokių derybų su teroristais. Tačiau ji žengė nepaprastą ir ypatingai slaptą žingsnį bandydama pradėti bendrauti su Osama bin Ladenu ir teroristinės grupuotės „al Qaeda“ lyderiais. Šiuo bandymu buvo siekiama atkartoti tai, kaip JAV net ir niūriausiomis Šaltojo karo dienomis bandė išlaikyti dialogą su Sovietų Sąjunga.

REKLAMA

Praėjus keliems mėnesiams po rugsėjo 11-osios atakų G. W. Busho nacionalinio saugumo pareigūnai kartu su žvalgybos organais, kelis kartus bandė nusiųsti žinutę O. bin Ladenui ir jo bendrams. Pranešimai buvo siunčiami per bin Ladenų šeimos didžiulės finansinės imperijos verslo partnerius ir net per artimiausius „al Qaedos“ lyderio šeimos narius. Tačiau, pasak vieno JAV žvalgybos pareigūno, kuris buvo tiesiogiai susipažinęs su šiais mėginimais, O. bin Ladenas į žinutes atsakė tyla, o šie bandymai netrukus buvo nutraukti.

2. Kartais vestuvės yra tiesiog vestuvės

Pirmosiomis dienomis po rugsėjo 11-osios išpuolių JAV Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) konkuravo tarpusavyje, kas pateiks įtikinamesnes ataskaitas apie teroristų surengtą atakos planą. 2002 metais abi institucijos stebėjo tai, ką šalies analitikai pavadino didėjančiu pasiruošimu reikšmingoms „vestuvėms“ kažkur Vidurio Rytuose. Teroristų žargonu žodis „vestuvės“ dažnai naudojamas kaip kodinis pavadinimas didelei atakai. Nuogirdos apie šias „vestuves“ pasiekė G. W. Bushą iš abiejų agentūrų. Galiausiai per Velykų atostogas telefoninės vaizdo konferencijos metu su vyriausiais savo patarėjais Vašingtone iš savo rančos Teksaso valstijoje G. W. Bushas nutraukė pasitarimą ir išreiškė savo susierzinimą neatitikimu apie šį pavojų ataskaitose, kurias pateikė dvi konkuruojančios saugumo įstaigos.

„George'as ir Bobas turi susitikti ir visa tai išspręsti“, – liepė JAV prezidentas CŽV vadovui George'ui J. Tenetui ir FTB direktoriui Robertui S. Muelleriui.

REKLAMA

G. W. Busho nuojauta neklydo. Kai analitikai galiausiai išnarpliojo visas detales, pasirodė, kad grėsmingosios „vestuvės“ kaip tik ir buvo tiesiog paprastos vestuvės – dviejų garsių šeimų jauno vyro ir moters santuoka. Nebuvo jokio pavojaus, jokio sąmokslo.

3. Grasinimai bombarduoti Meką

Po rugsėjo 11-osios padidėjusi baimė dėl antros teroristų atakos privertė JAV vyriausybės planuotojus kuo greičiau sugalvoti strategiją savo šaliai apsaugoti. Išklausytos buvo net ir pačios nerealiausios idėjos. Buvo pasiūlyta tuo atveju, jei „al Qaeda“ ruošis dar kartą atakuoti JAV, tai šalis turi viešai pagrasinti bombarduoti Saudo Arabijoje esantį Mekos miestą. Vienas iš Pentagono patarėjų tai pavadino visiška nesąmone ir idėja netrukus buvo atmesta.

4. SEAL dalinių reidas Irane, kurio taip ir nebuvo

Kai JAV karinės pajėgos nuvertė Talibano vyriausybę Afganistane ir privertė O. bin Ladeną ir vyriausiuosius jo kariuomenės vadovus pabėgti, daugelis „al Qaeda“ vadų, tarp jų ir pats O. bin Ladenas kartu su savo pavaduotoju Aymanu al-Zawahriu pabėgo į kaimynystėje esantį Pakistaną. Tačiau atskira grupė, kurioje buvo ir „al Qaeda“ vadovo sūnus Saadas bin Ladenas, pabėgo į Šiaurės Iraną, kur JAV kariškiai jų jau nebegaudytų, o Irano valdžia jų nesulaikytų. Tačiau Iraną valdantys šiitų dvasininkai „al Qaeda“ atstovams ir jų šeimos nariams pritaikė namų areštą, taip apsaugodami juos nuo galimų sunitų teroristinių grupuočių atakų.

Vienas iš planų aiškiai pademonstravo JAV kariuomenės pradinio siūlymo po rugsėjo 11-osios įžūlumą ir nerealius tikslus – nužudyti ar pagrobti teroristų vadus. Pagal šį planą buvo siekiama nukauti 8-10 „al Qaeda“ lyderių, kurie ieškojo prieglobsčio Chalus mieste, Irano kurorte prie Kaspijos jūros.

REKLAMA

JAV karinių operacijų planuotojai pasiūlė karinių jūrų pajėgų daliniui SEAL naktį slapčia prasmukti ant kranto, pasinaudojant naujausiais JAV mini povandeniniais laivais. Patekę ant kranto SEAL kariškiai turėjo prasmukti pro Irano apsaugininkus ir sučiupti visus „al Qaeda“ lyderius. Kitas siūlymas buvo Specialiųjų operacijų malūnsparniais nuskraidinti SEAL būrį į miestą ir vėliau juos iš ten išgabenti su pagrobtais teroristinės grupuotės vadais.

2002 metų pradžioje JAV kariškiai Persijos įlankos pakrantėje netgi atlikto keletą šių operacijų repeticijų. Atlikus bandymus galiausiai buvo padaryta išvada, kad misija yra įgyvendinama, jei SEAL daliniams pavyktų gauti konkretesnės žvalgybos informacijos apie „al Qaeda“ narių buvimo vietą ir jų apsaugą.

Tačiau daugiausiai nerimo kėlė misijos logistikos aspektas. Chalus miestas yra netoli pakrantės esančios Elburzo kalnų virtinės, apie 110 kilometrų nuo Irano sostinės Teherano. Be to, 1980 metais nepavykusi įkaitų gelbėjimo operacija Irane kai kuriems vadams sukėlė nemalonių prisiminimų. Galiausiai JAV generalinio štabo pirmininkas, generolas Richardas B. Meyersas atmetė misiją kaip pernelyg pavojingą ir galinčią turėti neigiamų politinių pasekmių. Manoma, kad daugelis iš „al Qaeda“ agentų vis dar slapstosi šioje vietoje.

5. Neįtikėtino masto žvalgybos grobis

JAV žvalgyba ir kariniai daliniai per paskutinį dešimtmetį įvykdė dešimtis tūkstančių reidų. Iš teroristų ir sukilėlių perimtas duomenų kiekis pasiekė nežmonišką kiekį. JAV Gynybos žvalgybos agentūra (DIA) valdo rūšiavimo centrus ir didžiulius sandėlius, kur yra laikomi visi žvalgybos metu gauti dokumentai.

REKLAMA

Čia galima rasti daugiau kaip du milijonus atskirų dokumentų ir elektroninių bylų. Kiekvieną iš jų kruopščiai ištiria lingvistai, dirbantys kartu su komunikacijų analitikais ir kompiuterių ekspertais. Turint omenyje tokį didelį mastą, yra ištiriama ne daugiau kaip 10 proc. visų žvalgybos sukauptų duomenų.

6. Skaitmeninis kontrdžihadas

Kibernetinė erdvė yra didžiausias teroristų prieglobstis. Būtent čia jie verbuoja naujokus, pritraukia finansavimą ir net organizuoja atakas, žaisdami kompiuterinius –žaidimus ir naudodami koduotą kalbą. JAV vyriausybė tam priešinasi. Viena iš technologijų vadinama apgaulingos grupuotės pakaitalas, kuomet žvalgybos agentūros prasiskverbia į karinius tinklus ir tuose pačiuose džihadistų interneto puslapiuose patalpina prieš teroristus nukreiptą medžiagą. Tokie pranešimai yra patalpinami oficialiuose tinklapiuose ir pasėja nuomonių skirtumus bei painiavą tarp kovotojų.

Tradicinėms karinėms misijoms paremti taip pat gali būti naudojama vadinamoji internetinių parodijų technologija. Kartą į vieną džihadistų interneto puslapį įsilaužė JAV kibernetiniai kariai ir sugebėjo įvilioti aukšto rango „al Qaeda“ pareigūnus atvykti į slaptą susitikimą su kitais ekstremistų kovotojais. Atvykus į tariamą susitikimą teroristų ten jau laukė JAV kariniai daliniai.

7. Pirmiausiai nužudykite musulmonų dvasininką

JAV kontraterorizmo pareigūnai suvokė, kad norint efektyviai kovoti su teroristais, reikia atakuoti tam tikrus jų tinklo taškus, kurie remia ir leidžia kariškiams vykdyti savižudžių sprogdintojų misijas. Šios strategijos esmė yra neutralizuoti tuos, kurie finansuoja šias misijas, tiekia jiems ginklus ar organizuoja logistiką. Tarp tokių ramsčių yra ir religiniai lyderiai, kurie palaimina šias mirtininkų atakas.

REKLAMA

Savižudis sprogdintojas nesulauks dangiškosios palaimos, jei jo ir kitų jo aukų mirtis nebus laikoma halal, arba sutinkanti su šventąją Islamo šariato teise. Kiekvienas karinys dalinys turi savo šariato emyrą, kuriuo paprastai būna šeichas arba musulmonų dvasininkas (mula). Irake JAV kariškiai tyčia žudydavo šiuos emyrus, kad sunaikintų savižudžių sprogdintojų tinklus.

„Nužudykite jį ir savižudžių sprogdinimai iš šios grupės nebus organizuojami, kol jis nebus pakeistas kitu“, – teigė vienas karinės patirties Irake turintis JAV kariuomenės vadas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų