REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasibaigus šaltajam karui ir žlugus Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (SSRS) pasaulyje išnyko dvipolė politinė ir karinė sistema. SSRS dingo iš pasaulio žemėlapio, o Rusija (SSRS teisių perėmėja) neįgijo tokios tarptautinės įtakos, kokią turėjo SSRS ir jos vadovaujamas Varšuvos pakto karinis blokas. Žemėje įsigalėjo hegemonija – Jungtinės Amerikos Valstijos. Tačiau nuo 1989-ųjų prabėgo daugiau kaip 20 metų, per šį laikotarpį Rusija pamažu, daugiausia dėl didėjančių energetinių išteklių kainų, įgijo nemenką ekonominę galią. Palengva įgavusi ekonominį pagreitį, Rusija visais įmanomais būdais siekia įgyvendinti geopolitinius ir ekonominius sumanymus. Šiandien niekam ne paslaptis, kad Rusijos tikslas – nepaleisti iš savo įtakos buvusių SSRS respublikų. Siekdama glaudžių santykių su jomis didžiausią plotą užimanti pasaulio valstybė kūrė įvairiausias sąjungas ir pasirašinėjo įvairiausius susitarimus. Mintį sukurti Muitų sąjungą Rusija brandino ilgą laiką. Jau nuo 1995 m. pasigirsdavo kalbų apie tokios sąjungos sukūrimą, o konkrečių veiksmų imamasi praėjus dešimčiai metų – 2005-aisiais, kai buvo pradėta rengti susitikimus dėl būsimos Muitų sąjungos. 2006 m. pradėta kurti teisinė Muitų sąjungos bazė formaliai buvo baigta 2007 m., tačiau bėda ta, kad ji nebuvo suderinta. 2009 metais tapo aišku, kad Rusijos ketinimai įkurti Muitų sąjungą yra rimti.

REKLAMA
REKLAMA

Naujoji Muitų sąjunga – tai Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano valstybes vienijanti ekonominė struktūra. Jau 2009 m. birželio mėn. 9 d. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pranešė apie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sprendimą kurti Muitų sąjungą. Šiame pranešime nurodoma, kad ši sąjunga įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 dienos. Per spaudos konferenciją V. Putinas teigė: „Rusija neatsisako galimybės stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, tačiau šiuo metu stoti į ją galėtume tik kaip bendra Muitų sąjunga, o ne kaip atskira valstybė.“ Verta paminėti, kad nė viena iš trijų Muitų sąjungos valstybių Pasaulio prekybos organizacijai nepriklauso.

REKLAMA

2009 m. lapkričio 27 d. Baltarusijos sostinėje Minske įvyko prezidentų Dmitrijaus Medvedevo (Rusija), Aleksandro Lukašenkos (Baltarusija) ir Nursultano Nazarbajevo (Kazachstanas) susitikimas. Jame buvo priimtas sprendimas dėl bendro išorinio muitų tarifo. Dar nepasirašius sutarties A. Lukašenka žiniasklaidai sakė: „Ši sąjunga sustiprins Rusiją, tačiau Muitų sąjungoje nei Baltarusija, nei Kazachstanas nebus žaislai.“ Kad Baltarusija nėra tik žaislas, galime spręsti iš šio fakto: Baltarusija už 1000 kubinių metrų rusiškų gamtinių dujų moka tik 168 [1] JAV dolerius, o jos kaimynė Ukraina už tą patį dujų kiekį moka po 305 dolerius. Akivaizdu, kad Baltarusija prisijungdama prie Muitų sąjungos išsireikalavo tam tikrų nuolaidų, tačiau ne tiek, kiek norėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi jau nuo šių metų sausio 1 dienos Muitų sąjunga pradėjo veikti. Sąjungos šalys nutarė taikyti vienodus muito tarifus prekėms (šie tarifai didžiąja dalimi yra paremti dabartiniais Rusijos tarifais) ir vadovautis vienu Muitinių kodeksu, tačiau kiekviena šalis atskirai pasilieka teisę kai kurioms prekėms taikyti kitokius mokesčius ir nusistatyti pereinamąjį laikotarpį. Tačiau viskas klostosi ne taip lengvai. Iki šių metų sausio pirmosios iš apytiksliai 20 tūkstančių muitų pozicijų, kurias reikia suderinti, buvo suderinta tik kiek daugiau kaip 2 tūkstančiai, t. y. kiek daugiau kaip 10 procentų. Taip pat nereikia pamiršti, kad šiuo metu Rusijos ir Baltarusijos santykiai tikrai nėra patys geriausi. Minskas užsitraukė Kremliaus rūstybę dėl naftos produktų perpardavinėjimo. Baltarusijai vis pavykdavo susitarti su Rusija dėl mažesnių naftos eksporto tarifų. Pasirašius Muitų sąjungos susitarimą, Minskas siekė, kad naftos muitai būtų visiškai panaikinti, tačiau Maskva sutiko į kaimyninę šalį be muito tiekti tik tiek juodojo aukso, kiek ši sunaudoja šalies viduje. Pastaraisiais metais iš pigiai nupirktos Rusijos naftos pagaminti naftos produktai sudarė maždaug trečdalį Baltarusijos eksporto ir buvo vienas svarbiausių įplaukų į šalies iždą šaltinių. A. Lukašenka, motyvuodamas tuo, kad tarp Muitų sąjungos valstybių neturi būti jokių tarifų, siekė dar labiau padidinti biudžeto pajamas iš parduodamų perdirbtos naftos produktų. Valstybinė Baltarusijos naftos kompanija „Belorusneft" apie pusę perdirbtos naftos produkcijos parduoda šalies rinkoje, kitą pusę eksportuoja į užsienį, žinoma, parduodama pasaulinėmis kainomis. Akivaizdu, kad Rusijai visa tai jau pabodo ir Kremlius nesiruošia pusvelčiui pardavinėti naftos Baltarusijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors problemos akivaizdžios, planuojama, kad bendras Muitų kodeksas įsigalios šių metų liepos pirmąją, taip pat planuojama tą pačią dieną Muitų sąjungos išorinę muitinės kontrolę perkelti prie išorinės Baltarusijos sienos, vadinasi, bendri Rusijos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktai bus uždaryti. O  jau 2011 metų liepos pirmąją planuojama, kad Muitų sąjungos išorinė muitinės kontrolė bus perkelta prie išorinės Kazachstano sienos. Tad 2011 metų liepos mėnesį bus uždaryti Rusijos ir Kazachstano pasienio kontrolės punktai. Iš šių planų akivaizdu, kad Rusija tikrai užsibrėžė tikslą įgyvendinti sprendimą sukurti Muitų sąjungą. Ši šalis apie Muitų sąjungą kalba kaip apie ekonomiškai svarbią struktūrą. Tvirtinama, kad ji Rusijai atneš 400 mlrd. JAV dolerių pelno, o Baltarusijai ir Kazachstanui – apytiksliai po 16–18 mlrd. dolerių. Taip pat nepamirštama pabrėžti, kad Muitų sąjungos valstybių bendrasis vidaus produktas sudaro daugiau kaip 85 proc. posovietinės erdvės BVP. Tikimasi, kad iki 2015 m. bendras visų trijų valstybių BVP ūgtelės 15–18 procentų. [2] Tačiau ar Rusijos planai realūs ir įgyvendinami, paaiškės ateityje.

REKLAMA

Muitų sąjunga jau oficialiai egzistuoja nuo pirmosios šių metų dienos. N. Nazarbajevas Eurazijos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (EurAzES) susitikime Minske lapkričio 27 d. sakė: „Mes [Kazachstanas], Rusija ir Baltarusija įkūrėme vieningą ekonominę erdvę – Muitų sąjungą. Ši Sąjunga sustiprins mūsų ekonomiką, suteiks mums naujų perspektyvų ir pakels visų Kazachstano piliečių gerovę.“ Tokie N. Nazarbajevo žodžiai nuskambėjo Kazachstano žiniasklaidoje. Nors Kazachstanas yra Centrinės Azijos lyderis, analitikai tvirtina, kad taip Kazachstanas siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Kremliumi. Akivaizdu, kad nors ši šalis ir vykdo įvairiapusę politiką, stengiasi laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, prioritetą teikia Rusijai ir jos vykdomai politikai.

REKLAMA

Net dvi Muitų sąjungos valstybės, Rusija ir Baltarusija, yra Lietuvos kaimynės. Kokie pokyčiai laukia Lietuvos ekonomikos dėl bendros Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sąjungos veiklos? Eksportas į šias tris valstybes siekia daugiau kaip 18 procentų viso Lietuvos eksporto, tad muitų pokyčiai skaudžiai paveiks mūsų šalies eksportuotojus. Muitai didėja daugiau kaip 30 proc. lietuviškos kilmės eksporto, apie 61 proc. lietuviškos kilmės eksporto lieka nepakitę, o muitai mažėja tik 8 proc. išvežamų prekių. Verta paminėti, kad muitai labiausiai išaugs į Kazachstaną eksportuojamoms prekėms, nes prekėms iš Lietuvos buvo taikomas liberalus importo režimas. Labiausiai pakilo muitai gyviems galvijams, naudotiems automobiliams, baldams, popieriui ir kartonui, kai kuriems pieno produktams. O tekstilės gaminiams, vežamiems į Rusiją, muitai tapo mažesni, nei buvo iki Muitų sąjungos įkūrimo. Tad akivaizdu, kad Muitų sąjungos įkūrimas darys įtaką ir Lietuvos verslininkams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi šis Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano susitarimas yra svarbus ne tiek ekonominiu (bent jau kol kas), kiek geopolitiniu požiūriu. Rusija teigė, kad šį projektą kūrė tik iš ekonominių paskatų, tačiau galima drąsiai tvirtinti, kad vienas svarbiausių Kremliaus tikslų šioje Sąjungoje yra naujos posovietinės erdvės suvienijimas savo įtakos zonoje. Rusija neapsiriboja tik Muitų sąjunga, ateityje ji tikisi įkurti Vieningąją ekonominę erdvę, į kurią, be Rusijos, įeitų Baltarusija ir Kazachstanas, o vėliau prisidėtų Kirgizija ir Tadžikistanas. Kirgiziją ir Tadžikistaną šiuo metu kamuoja rimtos socialinės ir ekonominės bėdos. Nors šios valstybės Centrinėje Azijoje didelio vaidmens nevaidina, jos svarbios geopolitiškai. Ir Rusija, ir JAV turi karinių bazių Kirgizijoje, JAV dar turi karinę bazę Tadžikistane. Taip pat nereikia pamiršti, kad Tadžikistanas vis dar yra daugiau ar mažiau priklausomas nuo Rusijos paramos. Taigi tikėtina, kad ateityje Rusija, norėdama dar labiau sustiprinti savo įtaką Centrinėje Azijoje, į ekonominę erdvę priims Kirgiziją ir Tadžikistaną, kurie jau išreiškė norą jungtis prie būsimos ekonominės erdvės. Nereikėtų pamiršti ir Ukrainos. Pasikeitus politinėms jėgoms Kijeve, kai prezidentu tapo Viktoras Janukovyčius, neatmetama galimybė, kad ateityje prie Muitų sąjungos gali prisidėti ir ši šalis. Pirmųjų suartėjimo ženklų jau matyti: Ukraina ir Rusija susitarė pratęsti Sevastopolio uosto nuomos sutartį iki 2047 m., o Ukrainos dujų kompanija „Naftogaz“ ir Rusijos koncernas „Gazprom“ prakalbo apie susijungimą. Matyti Ukrainą Muitų sąjungoje taip pat norėtų ir Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka.

REKLAMA

Akivaizdu, kad Rusijos ambicijos dominuoti posovietinėje erdvėje milžiniškos. Jas įgyvendinti Maskva siekia per Muitų sąjungą. Ar Kremliaus sumanymai pavyks, labiausiai priklausys nuo šalių lyderių prioritetų ir principų.

Vaidotas Šernius

[1]http://www.rzd-partner.com/press/2010/03/25/352161.html

[2]http://www.girodivite.it/From-Customs-Union-to-Economic-one.html

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų