JT specialiojo atstovo Martti Ahtisaari (Marčio Ahtisario) parengtą planą turi patvirtinti JT Saugumo Taryba. Jame taip pat numatoma, kad Kosovas savarankiškai plėtos savo ekonomiką, turės vėliavą ir gaus teisę užmegzti tarpvyriausybinius ryšius.
Kosovą administruoja Jungtinės Tautos nuo 1999 metų, kai NATO pajėgos aviacijos smūgiais išstūmė iš ten serbų kariuomenę.
Serbija kategoriškai prieštarauja, kad būtų suteikta nepriklausomybė provincijai, kurios 90 proc. gyventojų sudaro albanai, reikalaujantys savo valstybingumo.
Serbijos sąjungininkė Rusija sako, kad negalima nustatyti Kosovo statuso be Belgrado sutikimo. Maskva taip pat mano, kad Kosovo klausimas turi būti sprendžiamas susietas su separatistinių judėjimų buvusios SSRS teritorijoje, tarp jų Abchazijos ir Pietų Osetijos problema.
Tačiau atsakydamas į klausimą, ar pritars Maskva planui suteikti Kosovui nepriklausomybę de facto, Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas atsakė: "Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė galimybių. Jeigu suinteresuotos šalys dalyvaus kūrybiškame dialoge dėl sureguliavimo, tai atsiras visos tos galimybės, kurių tik gali būti".
