REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
25
Cunamio nuniokotas Fukušimos regionas (nuotr. SCANPIX)

Baisiausia branduolinė katastrofa nuo Černobylio

Dukart buvo atmesti mokslininkų perspėjimai

2011 metų kovo 11-ąją Japonijos šiaurės rytų pakrantę užgriuvo žemės drebėjimas ir cunamis. Milžiniška banga ne tik nušlavė pakrančių gyvenvietes, bet ir sugriovė prieš 30 metų pastatytą atominę elektrinę. Šios nelaimės, kurios žala gali siekti kelias dešimtis milijardų eurų, pasekmės dar ilgai persekios Japoniją.

25

2011 metų kovo 11-ąją Japonijos šiaurės rytų pakrantę užgriuvo žemės drebėjimas ir cunamis. Milžiniška banga ne tik nušlavė pakrančių gyvenvietes, bet ir sugriovė prieš 30 metų pastatytą atominę elektrinę. Šios nelaimės, kurios žala gali siekti kelias dešimtis milijardų eurų, pasekmės dar ilgai persekios Japoniją.

REKLAMA

Atominė elektrinė „Fukušima-1“  buvo pastatyta 1971-1979 metais Okumos mieste ir yra prižiūrima Tokijaus energetinės bendrovės (TEPCO). Atominė elektrinė turi šešis energijos blokus, kurių bendra galia – 4,7 gigavatų.

Žemės drebėjimas ir avarija

2011-ųjų kovo 11 dieną Ramiajame vandenyne, rytinėje Japonijos pakrantėje, užfiksuotas 9-9,1 galios žemės drebėjimas. Žemės plutos judėjimas buvo stipriausias per visą šalies istoriją ir sukėlė milžinišką cunamį, kuris faktiškai nuplovė nuo paviršiaus pakrantės gyvenviečių namus ir automobilius.

Maksimalus bangos aukštis vietomis siekė 40,5 metrų aukštį. Žuvo arba dingo be žinios daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Praktiškai iškart po žemės drebėjimo ir cunamio „Fukušima-1“ įvyko avarija. Reaktoriai buvo išjungti, tačiau po to dingo išorinis elektros tiekimas. Maža to, banga užpylė rezervinius dyzelinius generatorius, sugedo pirmųjų trijų reaktorių šaldymo sistema. Netekus šaldymo reaktoriai pradėjo lydytis. 

REKLAMA

Dėl cirkonio ir vandens garų parazirkonio reakcijos išsiskyrė vandenilis, įvyko sprogimai ir sugriuvo pastatai, kuriuose buvo reaktoriai.

Penktasis ir šeštasis reaktoriai nenukentėjo, nes ten pavyko išsaugoti dyzelinį generatorių, kuris užtikrino tiek reaktorių, tiek ir branduolinio kuro baseinų šaldymą. 

Avarijos likvidavimo metu Japonijos valdžia intensyviai kišosi į procesą. 2012-ais paviešintoje nepriklausomos komisijos ataskaitoje buvo teigiama, kad valdžia veikė neefektyviai ir teikdavo bereikalingus nurodymus, taip trikdydama gelbėjimo darbus. 

REKLAMA
REKLAMA

Avarijos pasekmės ir radioaktyvus užterštumas

Šiai branduolinei katastrofai buvo priskirtas septintasis – aukščiausias – lygis branduolinių įvykių tarptautiniu mastu.

Dėl šios avarijos į atmosferą ir vandenyną pateko radioaktyvios medžiagos, įskaitant radioaktyvųjį jodą 131 ir cezį 137. Elektrinės teritorijoje taip pat buvo aptiktas nežymus plutonio kiekis. 

Bendras radionuklidų teršalų kiekis siekė 20 proc. visų teršalų kiekio po Černobylio avarijos. Teko evakuoti gyventojus 30 kilometrų spinduliu aplink Fukušimos atominės elektrinės (AE). Užterštos žemės kiekis sudaro 3 proc. Japonijos teritorijos. 

Radioaktyvios medžiagos buvo aptiktos geriamajame vandenyje ir maisto produktuose ne tik Fukušimos prefektūroje, tačiau ir kituose Japonijos regionuose. Daugelis šalių tuomet buvo uždraudę maisto produktų ir „apšvitintų radiacija“ mašinų importą iš Japonijos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmą sykį po Černobylio avarijos atominei energetikai buvo suduotas smūgis. Pasaulinė bendruomenė ir vėl susimąstė dėl to, ar gali atominė energetika būti saugi iš principo. Daugelis šalių tuomet įšaldė savo vystomus projektus šia kryptimi, o Vokietija pareiškė, kad iki 2022-ųjų išjungs paskutinę savo AE ir vystys alternatyvius energijos šaltinius. 

Saugumo reikalavimų nesilaikymas

Kaip paaiškėjo vėliau, statant AE ir vėliau ją eksploatuojant, saugumui teiktas nepakankamas dėmesys.

1967-aisiais TEPCO nukasė pakrantę ir elektrinės pamatus išklojo 10 metrų aukštyje virš jūros lygio, vietoje numatytų 30-ies. Taip buvo padaryta siekiant palengvinti reikalingų medžiagų transportavimą. 

REKLAMA

2000-aisiais TEPCO atliktas vidinis tyrimas parodė, kad reiktų imtis priemonių dėl galimo cunamio. Bendrovės mokslininkai rekomendavo įtvirtinti konstrukcijas, tačiau vadovybė nusprendė, kad „mokslinio tyrimo technologinis patikimumas negali būti patikrintas“. 

Kas nutiko vėliau? 2008-aisiais buvo atmesta dar viena vidinė ataskaita, kurioje užsiminta apie didesnių nei 10,2 metro bangų galimą žalą reaktoriams. Vadovybės teigimu, „rizika nėra pagrįsta“. 

Padarinių šalinimas

Japonijos valdžios patvirtintas planas skelbia, kad visiškas avarijos „Fukušima-1“ AE padarinių likvidavimas gali būti įgyvendintas per 30-40 metų. Šiuo metu elektrinės veikla yra visiškai sustabdyta.

REKLAMA

Pačios katastrofos metu, skirtingai nei Černobylio atveju, mirčių atvejų ar tiesiogiai su nelaime siejamų ligų nebuvo – nenukentėjo nei elektrinės darbuotojai, nei gyventojai, skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje.

Tačiau Japonijos veiksmai, kuomet teko staigiai evakuoti 100 tūkst. žmonių, manoma, galėjo išprovokuoti apie 1 tūkst. mirčių, daugiausiai vyresnių nei 66 metų. 

Aplink Fukušimą 20 kilometrų spinduliu yra įrengta draudžiama zona, o pačioje elektrinėje pamažu vykdomi pažeistų reaktorių valymo darbai.

Iki šiol nėra žinomas tikrasis Fukušimos AE poveikis aplinkai, nors jau pasirodė pranešimų apie pasitaikančias įvairios rūšies gyvūnijos mutacijų anomalijas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansiniai nuostoliai

Bendra TEPCO mokėtina kompensacijos suma, kurios buvo siekiama per teismus, – 7 trilijonai jenų (daugiau nei 50 mlrd. eurų).

Manoma, kad avarijos nuostoliams padengti Japonijos mokesčių mokėtojams kainuos 12 trilijonų jenų (daugiau nei 95 mlrd. eurų). 

2016 m. gruodžio mėn. Japonija apskaičiavo, kad nukenksminimo, kompensavimo, eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų laikymo išlaidos sieks 21,5 trln. jenų (166 mlrd. eurų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų