Spalio 18-ąją jis kreipėsi į baltarusius: „Aš pasiėmiau savo šeimą ir išvykau kelioms savaitėms į vieną iš Baltijos šalių reabilitacijai“.
Pasak jo, tik atvykęs į Lietuvą jis galėjo atsipalaiduoti, apkabinti žmoną ir sūnų, ir nurimti. Savo „Instagram“ paskyroje baltarusis dėkojo tėvynainiams už palaikymą ir žadėjo būtinai dar grįžti ir „dalinti gėles“, kaip darė anksčiau.
„Minske į tokias bylas niekas nekreipia dėmesio“
Maksimas Chorošinas lapkričio 27-ąją vykstančios spaudos konferencijos metu tvirtino, kad tai, kas vyko su juo, vyksta ir šiandien: „Gali sulaikyti bet kurį žmogų, sumušti jį ir uždaryti į kalėjimą. Man pasisekė ir aš pabėgau į Lietuvą“.
Į Lietuvą priverstas bėgti vyras tikisi tarptautinės bendruomenės pagalbos. „Tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai iš tiesų yra baisu. Mes labai tikimės paviešinimo ir tarptautinės pagalbos“, – aiškino jis.
Jis taip pat tikisi, kad jo pavyzdys bus pirmąja byla ir padės pasiekti teisingumą Baltarusijoje.
„Daugiau nei 600 bylų yra pateikta Minske, tačiau nė viena byla nėra peržiūrima. Yra daug pavyzdžių, kai žmonės nukentėjo daug labiau, nei aš ir niekas į tai nekreipia dėmesio“, – aiškino jis.
Nuo Baltarusijos režimo jėgos struktūrų nukentėjęs baltarusis penktadienį kreipėsi į Lietuvos prokurorus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų, pripažįstant juos nusikaltimais žmoniškumui.
Jis teigia, kad pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.
Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius teigia, kad toks elgesys prilygsta kankinimui, o už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.
Kas yra Maksimas Chorošinas?
34-erių Baltarusijos verslininkas pasižymėjo savo aiškia pilietine pozicija. Kartu su žmona jam Minske priklauso gėlių salonas „Pervyj cvetnoj“. Maksimas ne sykį paprasčiausiai dalijo gėles moterų eitynių dalyvėms. Spalio 13-ąją jį prie namų pasitiko smogikai, kuomet jis su žmona artėjo prie savo automobilio, – ir brutaliai sumušė.
Sutuoktinę kaukėti vyrai paleido, o jį sugrūdo į autobusiuką ir nuvežė į nuovadą. Pakeliui smogikai Maksimui sakė, kad jis „atsakys už grasinimus jų šeimoms“, mušė jį. Tačiau tikrasis pragaras prasidėjo pačioje nuovadoje – Maksimą nusivedė į kambarį, kur buvo apie 10 smogikų. Jie aiškino, kad tai būtent Maksimas padegė Minsko OMON vado užmiesčio namą ir svaidė akmenis į omonininkus.
Vėliau du kaukėti vyrai pradėjo talžyti Maksimą lazda. Mušė taip, kad M. Chorošinas neteko sąmonės. Vėliau vyrui nuo sumušimų prasidėjo į astmą panašus priepuolis. Nuovados pareigūnai išsigando ir iškvietė greitąją. Po tokios „apklausos“ Maksimą tiesiog už rankų išsinešė medikai – jam prasidėjo isterija, vyras negalėjo sulaikyti ašarų, jam buvo sužalotos akys ir koja.
Medikų diagnozė tokia: „Uždara lengvos formos smegenų trauma, smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, viso kūno sumušimai, prakirsta viršutinė lūpa“.
Sužinoję, kas nutiko Maksimui, baltarusiai nusidriekė į eilę prie jo gėlių parduotuvės. Darbuotojų teigimu, jie netgi kažkuriuo metu pritrūko gėlių, ko nebūna net švenčių laikotarpiu.
Nelaukdamas, kol jam pateiks oficialius kaltinimus, M. Chorošinas kartu su šeima išvyko iš Baltarusijos.
Į Lietuvą atvyko pakeitęs tris mašinas
Baltarusis į Lietuvą, kaip pats pasakojo, pateko „kaip filmuose“ – padedamas neabejingų jo nelaimei draugų pasiekė pasienį.
„Aš iškart nusprendžiau, kad reikia važiuoti, nes žinojau: taip paprastai „teisėsaugininkai“ manęs nepaleis. Šalia mano palatos pirmosiomis dienomis stovėjo konvojus – manau, jį patraukė tik todėl, kad apie mane rašė žiniasklaida – jeigu nebūtų to triukšmo, nežinau, kuo būtų pasibaigę“, – „Laisvės radijui“ pasakojo M. Chorošinas.
„Mes sugalvojome pabėgimo planą. Iš ligoninės oficialiai aš turėjau išeiti pirmadienį. Vėlų sekmadienio vakarą su lašeline rankoje ir vos ne su naktiniais aš nusileidau į ligoninės kiemą, ištraukiau adatą iš venos ir sėdau į mašiną. Kartu su šeima iškart išvažiavome į pasienį. Viskas vyko kaip koviniame filme: mes pakeliui pakeitėme tris mašinas. Pasisekė, kad žmonės iš Lietuvos ambasados labai padėjo, vizą padarė faktiškai per vieną dieną“, – šiurpius prisiminimus pasakojo jis.
Anot Maksimo, pasienyje prasidėjo tikras pragaras, prasidėjo ilgiausios jo gyvenime valandos. „Žmonos ir vaiko pasus tikrino 30 sekundžių, o mano – apie valandą. Tai buvo šiurpiausia valanda mano gyvenime. Aš mintyse apgalvojau pačius blogiausius scenarijus, nes supratau, kad pasieniečiai žino, kas aš toks, ir mačiau, kaip jie kažkam skambino, laikydami rankose mano pasą. Aš jau buvo faktiškai patikėjęs, kad manęs neišleis, pradėjau mąstyti, kaip bent šeimą išsiųsti į Lietuvą. Tačiau galų gale mus visus per stebuklą praleido“, – aiškino Maksimas.
Maksimo teigimu, šiuo metu pagrindinis jam kylantis klausimas – už ką buvo sumuštas. Kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, o nuovadoje M. Chrošinas pasirašė tik vieną protokolą, kad dalyvavo nesankcionuotame mitinge.
