Neseniai atliktas I. Sečenovo medicinos universiteto Maskvoje mokslininkų tyrimas parodė, kad PRG testai, kurie turėtų parodyti ar žmogus serga koronavirusu, „klysta“ daugiau nei pusę atvejų, rašoma „Izvestija“.
Mokslininkai atliko Covid-19 diagnostikos problemos tyrimą ir ištyrė dviejų pacientų grupių rezultatus. Viso buvo atrinkta 3,5 tūkst. ligonių atvejų. Pusė jų gavo teigiamą laboratorijos atsakymą dėl koronaviruso jų organizme, o likusieji gavo neigiamą tokio paties PGR testo atsakymą. Tačiau abiejų atrinktų grupių pacientai turėjo panašius specifinius Covid-19 simptomus ir plaučių pažeidimus.
I. Sečenovo universiteto profesorius Daniilas Munblitas paaiškino, kad ženklių simptomų skirtumų tarp tų, kuriems buvo oficialiai nustatyta diagnozė PRG testu ir tų, kurie sulaukė neigiamo atsakymo, nebuvo aptikta.
Specialistas priminė, kad daugelyje šalių koronaviruso statistikoje neatsispindi tie žmonės, kurių laboratorinis Covid-19 testas nėra patvirtinamas laboratorijoje. „Galima teigti, kad žmonių, persirgusių ar mirusių nuo Covid-19, skaičius yra gerokai didesnis“, – įsitikinęs mokslininkas.
Teigiamo Covid-19 testo gavimas nesuteikė jo gavėjams kažkokių garantijų lengvesnei ligos eiga ir nepadidino jų galimybių išgyventi. Mirtingumas buvo didesnis vyresnio amžiaus vyrams, o taip pat žmonėms, turintiems chroniškų susirgimų.
Kanto universiteto mokslininkas Andrejus Prodeus mano, kad ne visais atvejais derėtų orientuotis tik į PGR testus. Gerokai svarbiau yra paciento klinikinė būklė. „Jeigu jis (testas) neigiamas, tai nereiškia, kad viruso organizme nėra“, – pažymėjo jis.
Kalti ne patys testai
Analogiškus tyrimo rezultatus pateikė ir britų Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto mokslininkai. Dar gegužės mėnesį publikuotame tyrime sakoma, kad „teigiamų“ koronaviruso PGR testų rezultatai yra 98 proc. tikslūs, tačiau „neigiamų“ – tik 76 proc. Todėl mokslininkai rekomendavo, net jeigu testas ir neigiamas, tačiau yra klinikiniai ligos požymiai, perspėti pacientus apie galimą paklaidą.
Anksčiau Rusijos vyr. pulmonologas Sergejus Avdejevas tvirtino, kad 30-40 proc. koronaviruso testų rodo neteisingą rezultatą. Jis pažymėjo, kad klaidos atsiranda daugiausiai dėl „nekokybiškai paimtos medžiagos tyrimams“, o ne dėl pačių testų kokybės. Jis paaiškino, kad neteisingas atsakymas koronaviruso PGR testuose dažniau pasitaiko dėl to, kad pacientai į ligoninę patenka jau pažengus ligai.
Pavyzdžiui, ilgą laiką gydant plaučių uždegimą ir gavus neigiamą PGR testą nereiškia, kad nėra Covid-19. Tokių atveju gali būti, kad virusas tiesiog „nusileido“ iš nosiaryklės į plaučius, aiškino George Mason universiteto Sisteminės biologijos mokyklos profesorė Ancha Baranova.
Jos teigimu, virusas pradėjo organizmu keliauti greičiau, nei anksčiau. Mokslininkė mano, kad tai gali būti susiję su naujomis mutacijomis. Tačiau ji taip pat akcentavo, kad dabar testai yra daromi „vėliau“ (ligai pažengus), todėl testų efektyvumas krinta.
„Vietoje to, kad vos pradėjus kosėti iškart daryti tyrimą, žmogus dar laukia dvi-tris dienas saviizoliacijoje – o gal praeis. Ir visą tą laiką gerklę skalauja, į nosį viską lašina. Nuo ligos tai nepadės, o iš nosiaryklės koronavirusą išvalys“, – aiškina biologė.
PGR testai – mėginiai iš nosiaryklės – yra laikomi patikimiausiu ir plačiausiai prieinamu būdu diagnozuoti Covid-19.
