Imunitetas nuo koronaviruso gali išnykti: ketvirtis pacientų jau nebeturi antikūnų

Pasak Didžiosios Britanijos vyriausybės inicijuoto tyrimo, šiuo metu daug mažesnė dalis britų turi koronaviruso antikūnų, nei pirmosios bangos piko metu. Tai kelia susirūpinimą dėl to, kad imunitetas nuo ligos gali būti įgaunamas tik trumpam laikui ir žmonės gali ir vėl užsikrėsti, praėjus vos keliems mėnesiams nuo pirmojo persirgimo.

Koronavirusas (nuotr. SCANPIX)

„REACT-2“ projektas, kuriam buvo išsiųstos dešimtys tūkstančių savarankiškai žmonių atliktų kraujo mėginių, siekiant išsiaiškinti, kokia gyventojų dalis buvo užsikrėtusi virusu, išsiaiškino, kad rugsėjo mėnesį 4,4 procento Anglijos gyventojų turėjo koronaviruso antikūnų – kraujyje esančių baltymų, kurie yra išmokę kovoti su virusu.

Palyginimui, pirmojo studijos etapo metu, birželio mėnesį, antikūnų testas buvo teigiamas 6 procentams dalyvių, o tai buvo 26 procentais mažiau, nei trimis mėnesiais anksčiau. Nerimą kelia tai, kad didžiausias sumažėjimas pastebėtas vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje, o tai – pažeidžiamiausia kategorija, labiausiai rizikuojanti susirgti ir mirti nuo viruso sukeliamos.

Tyrimui vadovavę Londono „Imperial College“ mokslininkai teigė įtariantys, kad natūrali apsauga nuo COVID-19 trunka nuo šešių iki 12 mėnesių. Jie mano, kad dauguma žmonių praėjus šiam laikui ir vėl taps pažeidžiami virusui. Tačiau antikūnai yra tik vienas iš keleto pagrindinių imunitetą sudarančių komponentų. Pavyzdžiui, tyrimo metu nebuvo ieškoma „T“ ląstelių – baltųjų kraujo kūnelių tipo, kurį turi COVID-19 išgyvenę žmonės ir kuris taip pat vaidina svarbų vaidmenį užkirsdamas kelią pakartotiniam užsikrėtimui.

REKLAMA

Mokslininkai tvirtino, kad tikslios informacijos apie imunitetą dar nėra, ir sakė, kad gali būti, jog vėliau organizmas sugebės greitai gaminti antikūnus, net jei žmogaus antikūnių testas ir yra neigiamas. Jų teigimu, tai gali visiškai nuo ligos neapsaugoti, bet padėti išvengti sunkesnės jos formos.

Ekspertai mano, kad nuo koronaviruso miršta maždaug 0,5 procento užsikrėtusių žmonių, o tai atitinka vieną iš 200 pacientų, tačiau liga daug pavojingesnė yra vyresnio amžiaus žmonėms, lyginant su jaunesniais nei 40 metų žmonėmis. Remiantis šiuo infekcijos ir mirčių santykio rodikliu tikrajai COVID-19 krizės apimčiai Anglijoje nustatyti, tai reikštų, kad šalyje iš viso buvo 8 milijonai infekcijos atvejų, kitaip tariant, liga buvo užsikrėtę 14,3 procento gyventojų.

Koronavirusas plinta

Kai žmogus užsikrečia koronaviruso, jo imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, kurie saugo atmintį apie tai, kaip kovoti su konkrečia liga. Jų būna įvairiausių tipų ir jie gali pulti virusus ir patys juos sunaikinti arba priversti organizmą gaminti kitokio tipo imunines ląsteles bei baltuosius kraujo kūnelius, kurie šį darbą padarytų už juos.

Kai antikūniai susikuria vieną kartą, organizmas paprastai atsimena, kaip juos gaminti ir kurių antikūnių reikia, norint kovoti su skirtingais virusais. Tokia atmintis gali greičiau išblukti tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi – vyresniems žmonėms bei tiems, kurie turi gretutinių ligų. 

Pristatydama „REACT-2“ rezultatus virusologė prof. Wendy Barclay sakė: „Šis tyrimas rodo, kad padarius populiacijos momentinę nuotrauką matome, kad aptinkamų antikūnų kiekis apskritai yra mažesnis. Sezoniniai koronavirusai gali ir vėl užkrėsti praėjus šešiems ar 12 mėnesių. Įtariame, kad naujasis koronavirusas žmones užkrečia panašiu būdu.“

REKLAMA

Tačiau nepriklausomi mokslininkai teigia, kad šio tyrimo rezultatai nėra visiškai aiškūs. Profesorius Jonathanas Ballas, Notingemo universiteto virologas, sako:

„Šis tyrimas patvirtina įtarimus, kad antikūnų atsakas, ypač pažeidžiamesnių vyresnių žmonių tarpe, laikui bėgant mažėja. Iš tokio tyrimo nėra visiškai aišku, koks yra blėstančio imuniteto ir pažeidžiamumo pakartotiniam užsikrėtimui santykis ir kokio sunkumo galėtų būti toks pakartotinis užsikrėtimas, o tai žinoti būtų labai svarbu. Antikūnai greičiausiai yra svarbus elementas saugantis nuo būsimo užsikrėtimo ir ligos, bet taip pat svarbūs gali būti ir kiti imuninės sistemos komponentai, pavyzdžiui, ląstelių imunitetas. Todėl svarbu gerai išsiaiškinti, kaip atrodo apsaugantis imunitetas, o tai galima padaryti tik įvertinus visus imuniteto aspektus po užsikrėtimo ir stebint, kaip tai koreliuoja su pakartotinio užsikrėtimo rizika.“

Dr. Alexandra Edwards, biomedicinos technologijų docentė iš Redingo universiteto, sakė: „Kai žmogus serga, antikūnų kiekis padidėja, o kai jis pasveiksta, antikūnų kiekis natūraliai sumažėja, bet tai nereiškia, kad prarandamas imunitetas. Kol kas nežinome, kaip greitai gali pakilti antikūnų kiekis, jei žmogus antrą kartą susidurtų su SARS-CoV-2. Visiškai įmanoma, kad tai būtų greitas atsakas, o liga galėtų būti lengvesnė, arba kad apsauga išliktų dėl imuninės atminties. Todėl net jei greitasis antikūnų testas jau nebėra teigiamas, žmogus vis tiek gali būti apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo. Tačiau to dar nežinome – tam išsiaiškinti reikia laiko, nes reikia daugelį mėnesių stebėti dideles grupes žmonių, o tokie tyrimai jau vykdomi, bet jie yra lėti ir sunkūs.“

REKLAMA

Koronavirusas plinta

Vykdydami „REACT-2“ tyrimą, mokslininkai išsiuntė 350 000 antikūnų kraujo testų su kraujo paėmimu iš piršto Anglijoje gyvenantiems žmonėms nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Tyrime dalyvavę žmonės buvo įvairaus amžiaus – jie buvo atsitiktiniu būdu atrinkti iš Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos tarnybos pacientų sąrašo, kuriame yra visi pas šeimos gydytoją Anglijoje prisiregistravę žmonės.

Tyrimo dalyviams testą reikėjo atlikti patiems ir tyrėjams išsiųsti testo rezultatą, kuris tuomet buvo tikrinamas. Iš viso per trijų mėnesių laikotarpį teigiami buvo 17 676 žmonių antikūnų testai. Maždaug 100 000 žmonių buvo ištirta pirmojo tyrimo etapo metu liepos mėnesį, praėjus trims mėnesiams nuo pirmojo pandemijos piko balandžio pradžioje. Antrojo etapo metu rugpjūčio mėnesį buvo patikrinta 105 000 žmonių, o trečiojo tyrimo etapo metu buvo surinkta dar 160 000 mėginių.

Teigiamą antikūnų testo atsakymą gavusių žmonių procentas sumažėjo nuo 6 liepos mėnesį iki 4,8 rugpjūtį ir galiausiai 4,4 rugsėjį. Per tris etapus buvo apskaičiuotas 26,3 procentų sumažėjimas. 

Teigiamų testų daugiausiai buvo 18-24 metų amžiaus žmonių grupėje, kuri buvo aktyviai raginama palaikyti ekonomiką, kai baigėsi karantinas, o mažiausiai – vyresnių nei 75 metai žmonių grupėje, kuriems buvo rekomenduojama likti namuose ir kaip įmanoma labiau saugotis.

Daugiausiai antikūnų turinčių žmonių buvo Londone – 9,5 procento, lyginant su 1,6 procento pietvakarių Anglijoje, kur teigiamų testų buvo mažiausia. Didžiosios Britanijos sostinė pirmosios bangos metu buvo apimta viruso, kai iš Europos ir Azijos per šalies pagrindinį transporto mazgą ėmė plūsti įvežtiniai atvejai. Dėl šios priežasties Londone gyvenantys žmonės turėjo daugiausiai šansų susidurti su virusu, prieš jam išplintant ir į kitas šalies dalis.

REKLAMA

Juodaodžiai (13,8%) ir azijiečiai (9,7%) taip pat dažniau buvo užsikrėtę virusu, lyginant su baltaodžiais (3,6%). Skirtumas tarp rasių atsispindi ir daugelyje kitų studijų. Ekspertai mano, kad etninės mažumo labiau rizikuoja susirgti, nes dažniau dirba darbus, kuriuose reikalingas nuolatinis kontaktas su kitais žmonėmis, jie taip pat daugiau naudojasi viešuoju transportu ir gyvena skurdesniuose rajonuose. 

Koronavirusas (nuotr. Scanpix)

Sveikatos apsaugos ir socialiniai darbuotojai visuose trijuose tyrimo etapuose dažniausiai turėjo COVID-19 antikūnų. Šių profesijų žmonėms ši tendencija nepasikeitė per visus tris mėnesius.

Savo straipsnyje mokslininkai rašė: „Naudojant savarankiškai atliekamą lateralinio srauto tyrimą praėjus 12, 18 ir 24 savaitėms po pirmojo užsikrėtimų piko Anglijoje pastebėta, kad per tris nacionalinės stebėsenos tyrimo etapus aptinkamų antikūnių turinčių gyventojų dalis mažėja. Tai atitinka turimus įrodymus, kad imunitetas sezoniniam koronavirusui sumažėja per šešių – dvylikos mėnesių laikotarpį po infekcijos.

Antikūnų nykimo reikšmė galimam pakartotiniam užsikrėtimui SARS CoV-2 dar nėra nustatyta. Išsiaiškinti esamą pakartotinio užsikrėtimo riziką populiacijai yra labai svarbu, norint suprasti pandemijos eigą ateityje. Be to, šiuo metu nėra aišku, kaip prie apsauginio imuniteto pakartotinio susidūrimo su virusu atveju prisideda „T“ ląstelių imunitetas ir atminties reakcijos. Dėl to kol kas neįmanoma tvirtai atsakyti, ar antikūnų testo teigiamumo praradimas koreliuotų su padidėjusia pakartotinio asmens užsikrėtimo rizika. Vis dėlto, mūsų pastebėtas sumažėjimas visuomenės tarpe gali reikšti bendrą imuniteto visuomenėje sumažėjimą.“

Mokslininkai dar tiksliai nežino, ar žmonės gali užsikrėsit COVID-19 daugiau nei vieną kartą ir ar jie po pirmojo užsikrėtimo įgauna imunitetą. Kai kurių ligų, pavyzdžiui, vėjaraupių, atveju organizmas tiksliai atsimena, kaip sunaikinti virusą, todėl išmoksta jį atremti dar prieš pasireiškiant kokiems nors simptomams, jei pakartotinai susiduria su šiuo virusu. Bet kol kas visiškai neaišku, ar koronavirusu jau sirgę žmonės gali dar kartą juo susirgti.


Rašyti komentarą...
B
Bobutė
2020-11-08 20:54:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kokiems galams tada kuriamos vakcinos!?
Atsakyti
0

s
spec
2020-11-08 20:42:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
eik eik negali but
Atsakyti
-2

I
Irena
2020-11-09 11:46:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ir gripu galima susirgti ne viena karta per ta pačia epidemija, net porai menesiu nepraejus,ir dar komplikaciju buna baisiu,pati sirgau su baisiom komplikacijom . O pasiskiepijus tik metus laiko tebuna veiksmingas skiepas. Tai kuo baisesnis covid 19 ?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų