ES šalių URM vadovai nesutarė dėl sankcijų Minskui papildyta 20:43 val.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams nepavykus priimti sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai, šį klausimą svarstys vėliau šią savaitę susirinksianti Europos Vadovų Taryba, pirmadienį informavo Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Rugpjūčio 23 d. protestas Minske (nuotr. Scanpix)

„Ministrai aptarė sankcijas [Baltarusijos atžvilgiu]. Ir nors esama aiškaus noro paskelbti šias sankcijas, to padaryti buvo neįmanoma, nes reikia vienbalsio pritarimo, o to pasiekti šiandien nepavyko“, – per spaudos konferenciją sakė J. Borrellis.

„Šį klausimą svarstys valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje vėliau šią savaitę“, – pridūrė jis ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad sankcijos būtų patvirtintos.

„Ant kortos – ES prestižas“, – teigė J. Borrellis.

Jis nurodė, kad per pirmadienio susitikimą „viena šalis neprisidėjo prie konsensuso“.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad Kipro atstovai perspėjo savo kolegas iš ES, jog nepritars pasiūlymams įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, jei blokas nesutiks įvesti apribojimų Turkijai dėl išteklių žvalgymo darbų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Nikosijos poziciją palaiko kai kurios ES šalys, tačiau kitų kantrybė silpnėja.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad negebėjimas susitarti dėl sankcijų Baltarusijai pakerta demokratinių vertybių patikimumą.

„Šiandieninis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, skirtų palaikyti baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta demokratinių vertybių, už kurias jie kovoja, patikimumą“, – pirmadienį socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pranešė L. Linkevičius.

REKLAMA

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tviteryje parašė: „Apmaudu, kad šiandien nesugebėjome apsispręsti dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus dėl to, kad viena valstybė narė „paėmė įkaitą“. Tai siunčia neteisingą signalą baltarusiams, mūsų visuomenei ir visam pasauliui.“

Kipro diplomatijos vadovas Nikas Kristodulidis gynė savo šalies poziciją ir pasakė: „Europos Sąjungos reakcija į žmogaus teisių pažeidimus, mūsų reakcija į... ES valstybių narių suverenumo ir suverenių teisių pažeidimus, mūsų reakcija į bet kokius mūsų pagrindinių vertybių ir principų pažeidimus negali būti a la carte. Ji turi būti nuosekli.“

Raginimai paskelbti sankcijas

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

J. Borrellis taip pat sakė, kad visų ES šalių URM vadovai laiko šiuos rinkimus sufalsifikuotais ir nepripažįsta jų rezultatų.

„Mes visi nepripažįstame Lukašenkos legitimumo po proceso, kurį laikome sufalsifikuotu. Laikome šiuos rinkimus sufalsifikuotais ir nepripažįstame jų rezultato“, – pabrėžė jis, pasibaigus ES šalių diplomatijos vadovų susitikimui Briuselyje.

J. Borrellis pridūrė, kad Bendrijos užsienio reikalų ministrai „ragina surengti naujus, laisvus, sąžiningus rinkimus stebint ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) ekspertams“.

REKLAMA

Po pirmadienio ryte įvykusio susitikimo su ES šalių užsienio reikalų ministrais Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žurnalistams sakė, kad sankcijos yra esminis įrankis „priversti vadinamąją valdžią pradėti su mumis dialogą“.

„Manau, lyderiai turi priežasčių nesiekti [įvesti] šių sankcijų, tačiau šiame susitikime aš jų paprašiau būti drąsesniais priimant sprendimus“, – kalbėjo ji.

Briuselis parengė maždaug 40 A. Lukašenkos režimo narių sąrašą; jei sankcijos bus patvirtintos, bus įšaldytas tų asmenų turtas ES ir paskelbti kelionių draudimai.

„Taip pat privalome spręsti klausimą dėl to, ar p. Lukašenkai, kuris yra pagrindinis atsakingas asmuo, Europos Sąjunga taip pat neturėtų taikyti sankcijų“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

Baltarusiją daugiau nei ketvirtį amžiaus valdantis autoritarinis lyderis į protestus atsakė pasitelkdamas saugumo tarnybas ir kreipėsi pagalbos į ilgametę sąjungininkę Rusiją.

S. Cichanouskaja, kuri po rinkimų pasitraukė į Lietuvą dėl savo saugumo, palaikė sankcijas pačiam A. Lukašenkai, ir sakė: „Žinoma, manau, kad tai būtina.“

Ji taip pat prašė ES oficialiai paraginti Minską surengti naujus rinkimus – iki šiol Bendrija to nebuvo padariusi, nors ir paskelbė, kad rugpjūčio 9-osios rinkimus laiko sufalsifikuotais.

Baltarusijos milicija sekmadienį per nesankcionuotas protesto akcijas, į kurias susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, sulaikė iš viso 442 žmones.

ES taip pat svarsto, kaip finansiškai paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę po to, kai Lenkija paragino įsteigti milijardo eurų stabilizavimo fondą padėti šaliai.

S. Cichanouskaja perspėjo, jog būtina pasirūpinti, kad tie pinigai neatsidurtų A. Lukašenkos ižde ir kad taip faktiškai nebūtų suteikta galimybė jam finansuoti tolesnes represijas.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2020-09-21 19:50:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
ES gilioje zopoje. ES nesiruosia gadinti paskutiniu rysiu su Rusija.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų