Galvojo, kad sprogo atominė bomba: miestą suniokojo per kelias akimirkas

Libano sostinėje įvykusi tragiška nelaimė išsyk apaugo gandais dėl galimo branduolinio užtaiso sprogimo. Vaizdo įrašuose pasirodęs „grybas“ ir milžiniška griaunamoji sprogimo galia išgąsdino žmones. Specialistai ir Libano valdžia pripažįsta, kad priežastis, tikėtina, buvo paprastesnė: daugiau nei šimto žmonių gyvybes nusinešė šalies valdininkų aplaidumas. 

Sprogimo Beirute pasekmės (nuotr. SCANPIX)
9

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvykį pavadino „siaubinga ataka“, o vietos žiniasklaida jau aptiko ir galimą sandėlyje sprogusio amonio salietros šaltinį – mažai žinomą rusų verslininką, dar 2014-aisiais tariamai praradusį krovinį dėl įsiskolinimų.

Naujienų agentūra AP skelbia, kad siaubingo sprogimo metu žuvo mažiausiai 100 žmonių, o sužeistųjų skaičius siekia jau daugiau nei 4 tūkst. Šalies valdžia jau paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos, nes sostinės ligoninės nesusitvarko su pacientų antplūdžiu.

(9 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sprogimo Beirute pasekmės

Pažadėjo greitai išaiškinti kaltininkus

„Aš nenurimsiu, kol nesurasime atsakingo už tai, kas įvyko, kad patrauktume jį atsakomybėn ir ir pritaikytume pačias griežčiausias bausmes“, – aiškino Libano premjeras Hassanas Diabas, pridūręs, kad „neįtikėtina, kaip 2,7 tūkst. tonų amonio salietros galėjo būti saugoma sandėlyje be kažkokių prevencinių priemonių ir keltų grėsmę piliečių saugumui“. 

Premjero siūlymu turės būti sudaryta speciali komisija, kuri „kaltuosius nustatyti privalės per 48 valandas“.

REKLAMA

Libano saugumo aukščiausioji taryba paskelbė Beirutą nelaimės zona. Šalies prezidentas Michelis Aounas pažadėjo finansinę pagalbą iš šalies biudžeto ir rekomendavo vyriausybei skelbti Beirute nepaprastąją padėtį.

Skirtingos amonio nitrato atsiradimo versijos

Libano televizijos OTV teigimu, dar prieš penkis mėnesius šalies Nacionalinio saugumo tarnyba pradėjo tyrimą dėl Beiruto uoste esančiame sandėlyje saugomo amonio salietros (amonio nitrato). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sandėlyje saugomos medžiagos yra itin pavojingos. 

Tuomet buvo nuspręsta „paskirti atsakingą asmenį“ ir sutarti su uosto vadovybe dėl priemonių, kurios turėjo leisti išvengti kokių nors nelaimių, įskaitant ir sprogimą, taikymo. Pačią sprogią medžiagą siūlyta geriau apsaugoti arba parduoti. Televizijos šaltinio duomenimis, sprogi medžiaga buvo konfiskuota iš vienai iš Afrikos šalių priklausiusio laivo. Šis buvo paliktas savo šeimininkų Beiruto uoste dėl įsiskolinimų. 

Kitos Libano televizijos LBCI šaltinių teigimu, valdžia salietrą konfiskavo iš rusų verslininkui Igoriui Grečuškinui priklausančio laivo „Rhosus“ ir saugojo uoste „laisvai neprieinamoje vietoje“. Laivas turėjo plaukti iš Batumio į Mozambiką, tačiau pakeliui dėl gedimo sustojo Beirute. Tenykštė valdžia, vykdydama antstolių nurodymus, sulaikė laivą ir dalį įgulos. Pažymima, kad pavojingas krovinys utilizuojamas jau nuo 2014-ųjų. 

Amonio nitratas yra itin paprasta naudoti sprogstama medžiaga, dėl šios priežasties dažnai naudojama žemės ūkyje. Tačiau jai saugiai laikyti yra būtinos ypatingos saugos sąlygos, o Beiruto uoste, kur vasarą temperatūra siekia 40 laipsnių Celsijaus, tokių nėra. 

REKLAMA

Maža to, Beiruto uosto teritorija ir pasienio kontrolės vadovybė yra žinomi dėl savo ilgametės korupcijos.

Sprogimo Beirute pasekmės

Skirtingos sprogimo versijos

„Novaja Gazeta“ šaltiniai Libano jėgos struktūrose ir „Hezbollah“ pranešė, kad angare N12 buvo saugoma įranga tolimojo nuotolio raketų konstravimui. Šių raketų komponentai buvo atgabenti iš Irano Libane veikiančiai „Hezbollah“ grupuotei, kuri iš esmės atstovauja pirmosios interesus šalyje ir planavo tas raketas panaudoti prieš Izraelį. Šaltinių teigimu, sprogimo priežastis – žmogiškasis faktorius. 

LBCI reportaže nurodoma, kad „neprieinama vieta“ pasirodė esanti ne tokia ir neprieinama. Televizijos šaltinių teigimu, kaip tik neseniai buvo atlikta sandėlio patalpų inspekcija, kurios metu buvo nustatyta, kad į teritoriją „galima lengvai patekti per atsiradusį tarpą“. Suvirinimo darbų metu, kurie ir turėjo užtikrinti sandėlio saugumą, užsidegė taip pat sandėlyje saugoma pirotechnikos produkcija. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, priešingai Libano valdžios teiginiams, įvykį Beirute pavadino „siaubinga ataka“, rašoma „The Guardian“. Paprašytas paaiškinti, kodėl jis tai vadina išpuoliu, jis „susitiko su keliais generolais, kurių manymų tai yra panašiau į bombos sprogimą, o ne nutikimą gamyboje“. Pentagonas CNN komentavo, kad nežino, apie ką kalba prezidentas.

Socialiniuose tinkluose po sprogimo buvo pasirodžiusios ir galimo branduolinio sprogimo versija, tačiau jos greitai buvo paneigtos ekspertų.

Sprogimo Beirute pasekmės

Sprogimas buvo juntamas net Kipre

Sprogimo galia atitiko 3,5 balo stiprumo žemės drebėjimo smūgį, nurodo Vokietijos geofizinių tyrimų centras GFZ. Jo garsas buvo girdimas ir juntamas net Kipro sostinėje Nikosijoje, esančioje už 240 km nuo Beiruto. Nuo sprogimo stipriai nukentėjo didelė dalis miesto, o vietos televizija MTV skelbia, kad be namų liko 250 tūkst. gyventojų.

REKLAMA

Nelaimės metu taip pat sudegė ir uoste saugotos šalies grūdų atsargos. „The Guardian“ užsimenama, kad jos sudarė apie 85 proc. visų šalies grūdų atsargų. Šalies ekonomikos ir prekybos ministras Raoulis Nehme užtikrino, kad „dabartinėms reikmėms“ grūdų atsargų užtenka. 

Nuniokojimo mastas pribloškė šalį, besigrumiančią tiek su koronaviruso pandemija, tiek su su didžiausia ekonomine krize nuo 1975–1990 metų pilietinio karo. 

Kelios valandos po sprogimo, labiausiai niokojančio per visą neramią Libano istoriją, į nelaimės vietą iš viso miesto vis dar skubėjo greitosios pagalbos automobiliai, vežę į ligonines sužeistuosius. Labai greitai ligoninės buvo perpildytos. Jos prašė parūpinti kraujo atsargų ir mobilių elektros generatorių. 

Rajonuose aplink uostą kruvini gyventojai svirduliavo nuolaužomis nusėtomis gatvėmis, kuriose buvo matyti daugybė aplamdytų automobilių. Smūginė banga nuniokojo pastatus ir išdaužė jų langus bei išlaužė duris kelių kilometrų spinduliu. Nukentėjo ir vienintelis mieste esantis tarptautinis oro uostas.  

Liudininkai pranešė matę oranžinį dūmų debesį. Toks debesis paprastai matomas, kai sprogus nitratams išsiskiria toksiškas azoto dioksidas.

2020-ieji be pasaulį jau sukrėtusios pandemijos gali atnešti ir biblinio masto tragediją – Rytų Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir net Rusijos pietiniuose regionuose pastebėti gigantiški spiečiai skėrių. Jie naikina pasėlius milžiniškose teritorijose – nuo Tanzanijos, Kenijos ir Somalio iki Pakistano, Indijos ir Kinijos.


Rašyti komentarą...
N
Nejuokaukite
2020-08-05 13:59:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
su amonio salietra: ji sukelia galingiausią neatominį sprogimą; kiek krovininių laivų yra dingę per ją.
Atsakyti
0

J
Jomajo
2020-08-05 14:24:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
PImki ant danties prie mėnulio pilnaties
Atsakyti
0

S
SKUODAS
2020-08-05 23:40:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
puse ant koronos nurašys
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų