Intriga auga: apklausos rodo, kad prezidento rinkimų nugalėtojas išlieka neaiškus papildyta 22:41 val.

Lenkijoje per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų įtemptą antrąjį ratą abu kandidatai pasirodė daugmaž vienodai, todėl kol kas sunku prognozuoti, kuris jų laimėjo balsavimą, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta balsavusių rinkėjų apklausa.

Andrzejus Duda (nuotr. SCANPIX)

Kaip pranešė televizija TVN 24, perrinkimo siekęs prezidentas Andrzejus Duda, remiamas konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), tikriausiai gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas iš liberaliojo sparno opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) Rafalas Trzaskowskis – 49,6 proc. balsų.

Skirtumas tarp abiejų kandidatų tesiekia 0,8 proc. ir neviršija „Ipsos“ apklausos statistinės paklaidos – dviejų procentinių punktų, todėl šis tyrimas nesuteikia galimybės prognozuoti, kas laimėjo balsavimą.

„Sakėme, kad [rezultatai] bus artimi – ir jie yra artimi. Esu absoliučiai įsitikinęs, kad laimėsime! Tereikės perskaičiuoti balsus“, – paskelbus apklausos rezultatus pareiškė R. Trzaskowskis, Varšuvos meras. 

„Ipsos“ apklausa rodo, kad rinkėjai balsavo itin aktyviai – jų aktyvumas siekė 68,9 procento.

Lenkijos visuomeninis radijas citavo prezidento A. Dudos pareiškimą: „Laimėti rinkimus esant 70 proc. aktyvumui – neregėtas dalykas. Esu nepaprastai sujaudintas.“

REKLAMA

„Labai dėkoju, bet visų pirma – tegyvuoja Lenkija, – kalbėjo jis. – Dėkoju visiems savo tėvynainiams, atėjusiems į rinkimus. Toks aktyvumas yra puikus mūsų demokratijos liudijimas.“

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbo iki 21 val (22 val.) laiku. Valstybinė rinkimų komisija nurodė, kad pirmieji oficialūs rezultatai tikriausiai bus paskelbti anksti pirmadienį.

Rinkimų rezultatai bus labai svarbūs PiS vyriausybei, kurią kritikai kaltina naikinant sunkiai iškovotas demokratines laisves praėjus trims dešimtmečiams po komunizmo žlugimo.

Jeigu laimės A. Duda, prezidentas kartu su PiS galės išlaikyti beveik visų svarbiausių valdžios institucijų kontrolę – galbūt iki kitų parlamento rinkimų, turinčių vykti 2023 metais.

Tuo metu R. Trzaskowskio pergalė suteiktų jam galimybę vetuoti valančiosios partijos priimamus įstatymus. Kadangi Lenkijos prezidentas reprezentuoja savo šalį užsienyje, R. Trzaskowskis taip pat kurtų labiau proeuropietišką ir taikingesnį Varšuvos įvaizdį Europos forumuose.

Per pirmąjį turą birželio 28-ąją A. Duda gavo 43,5 proc. balsų, o R. Trzaskowskį palaikė 30,5 balsavusiųjų. Vis dėlto pastarasis kandidatas turėtų susirinkti daugelį balsų, per pirmąjį ratą atitekusių kitiems kandidatams.

Tyrimų centras „Eurasia Group“ sako, kad R. Trzaskowskiui reikia mobilizuoti prieš A. Dudą labai skirtingas rinkėjų grupes, tad tikriausiai laimės dabartinis prezidentas, nors ir nedidele balsų persvara.

„Trzaskowskis pasirodė kaip gabus ir iškalbus kampanijos dalyvis, bet dvi savaitės yra trumpas laikas prisivyti Dudą“, – nurodė centras ir atkreipė dėmesį, kad Varšuvos mero aiškiai neparėmė pirmajame ture pralaimėję opozicijos kandidatai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų