REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švedija ir Baltarusija yra dvi šalys Europoje, pasirinkusios savaip, netaikant griežtų karantino priemonių, kovoti su koronaviruso pandemija. Tuo metu kai Švedijoje pradėdamas tyrimas dėl valdžios veiksmų kovoje su Covid-19, Baltarusijos prezidentas skelbia pergalę – oficialūs duomenys leidžia teigti, kad užkrėstųjų ir sergančiųjų skaičius mažėja.

Švedija ir Baltarusija yra dvi šalys Europoje, pasirinkusios savaip, netaikant griežtų karantino priemonių, kovoti su koronaviruso pandemija. Tuo metu kai Švedijoje pradėdamas tyrimas dėl valdžios veiksmų kovoje su Covid-19, Baltarusijos prezidentas skelbia pergalę – oficialūs duomenys leidžia teigti, kad užkrėstųjų ir sergančiųjų skaičius mažėja.

REKLAMA

Abi šalys pasirinko kiek skirtingą būdą ne tik nuo kitų Europos šalių, tačiau ir tarpusavyje. Švedai rinkosi „bandos imuniteto“ modelį, kuomet siekiama, kad virusu užsikrėstų tik tie, kurie gali lengvai persirgti virusu, prašant izoliuotis labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes ir atsisakant drakoniškų visuotinio karantino priemonių. Baltarusija taip pat netaikė karantino, tačiau, kaip tvirtina šios šalies atstovai, rinkosi izoliuoti sergančius ar su jais kontaktavusius asmenis. 

Užkrėtimų skaičius abiejose šalyse yra panašus: Švedija liepos 1-ąją turėjo 68,4 tūkst. užkrėstųjų, šalyje nuo Covid-19 komplikacijų mirė 5,3 tūkst. žmonių; Baltarusijoje – 62,4 tūkst. užkrėstųjų ir tik 398 mirę. Palyginus su kitomis šalimis didelis mirčių skaičius paskatino Švedijos politikus pradėti tyrimą, o Baltarusijoje netyla kalbos apie pernelyg žemą mirčių skaičių.

REKLAMA
REKLAMA

Įtariama, kad A. Lukašenkos valdžia manipuliuoja skaičiais prieš netrukus vyksiančius prezidento rinkimus, tačiau patikrinti, ar šalies Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiami skaičiai atitinka tikrovę šiuo metu negali net PSO. 

REKLAMA

Švedijoje pradėtas tyrimas dėl valdžios veiksmų koronaviruso pandemijos metu

Švedijoje buvo sudaryta speciali tyrimo komisija, turėsianti nustatyti, kaip šalies ir regionų valdžia, o taip pat ir medicinos institucijų atstovai, veikė koronaviruso krizės atveju. Tyrimui vadovaus patyręs prokuroras Matsas Melinas, jo rezultatai turėtų paaiškėti 2022-ųjų vasarį, tačiau pirmines išvadas komisija žada pateikti jau šių metų lapkritį.

Speciali komisija sudaryta tam, kad išsiaiškintų, ar dabartinė valdžia ėmėsi tinkamų priemonių sustabdyti koronavirusą. Švedija pasirinko kitokį kovos su Covid-19 būdą – skirtingai nei griežtas karantino priemones pasirinkusi Europa – šalis nusprendė eiti „bandos imuniteto“ keliu. Tačiau toks bandymas „susargdinti“ gyventojus baigėsi ir nemaloniomis pasekmėmis, nes Švedijoje buvo užfiksuotas daug didesnis mirčių kiekis negu kaimyninėse šalyse. 

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis švedų kovos su pandemija „architektas“, epidemiologas Andersas Tegnellis, tvirtina, kad šalies pasirinktas būdas nėra kažkuo blogesnis už kitų šalių, o vertinti, ar jis buvo teisingas „bus galima tik praėjus kažkiek laiko“. Anot jo, pasaulis kol kas susidūrė tik su pirmąja, dar ilgai truksiančia, kova prieš Covid-19. Todėl Švedijos strategija – palikti visuomenę atvirą, tačiau mokyti žmones laikytis socialinio atsiribojimo taisyklių – yra vienintelis realistinis būdas išlikti ilgalaikėje perspektyvoje, „Bloomberg“ cituojamas jis. 

„Aš laukiu ateityje rimtesnių mūsų darbo vertinimų, to kas buvo iki šiol atlikta, – Švedijos visuomeniniam radijui pasakojo jis. – Niekas nežino, kaip visa tai baigsis“. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Tegnellis anksčiau yra pripažinęs, kad „buvo per daug mirčių“. Tačiau jis akcentuoja, kad karantino priemonės taip pat turi savo neigiamų pasekmių.

„Kaip ir bet kurių vaistų, turinčių pašalinių efektų, atveju, antipandeminės priemonės taip pat turi negatyvių pasekmių", – aiškino jis.

Mokslininko teigimu, griežtų karantino priemonių dėka visuomenėje gali išaugti smurto namuose atvejų, kilti problemų dėl ilgo buvimo namuose ar kilusio nedarbo.

Baltarusijoje skelbiama pergalė

Baltarusija taip pat, kaip ir Švedija, netaikė griežtų karantino priemonių šalies gyventojams. Nepaisant Pasaulio Sveikatos Organizacijos raginimų, nebuvo įvesti ir viešų renginių ar socialinės distancijos ribojimai. 

REKLAMA

A. Lukašenka, aršiai ginantis savo pasirinktą būdą nesiimti draudimų pasaulinės pandemijos akivaizdoje, netgi leido surengti Gegužės 9-osios karinį paradą Minske. 

Birželio 16-ąją šalies prezidentas gyrė „pavyzdinę“ Baltarusijos kovą prieš pandemiją. Šalies vyr. gydytoja Natalija Žukova tuo metu džiaugėsi palaipsniui mažėjant naujų koronaviruso atvejų. Tačiau PSO atstovas Baltarusijoje Batyras Brerdyklyčevas nebuvo taip optimistiškai nusiteikęs. Jo teigimu, šalyje vis dar nesustabdytas lokalus Covid-19 plitimas, o situacija yra rimta. 

Nepaisant kritikos dėl galimai klastojamų duomenų A. Lukašenka neseniai pasigyrė, kad Baltarusija „nugalėjo koronavirusą“.

REKLAMA

„Aš nesu idiotas, aš taip pat suprantu, kad vienas pasaulyje, viena šalis ypatingą kelią pasirinko kovoje su šiuo virusu. Maža to, kad jūs nesupratote (baltarusiai aršiai kritikavo prezidento sprendimus dėl kovos su koronavirusu, – red. past.), tai, neduok Dieve, mes dar nesusitvarkytume – jūs tikrai pradėtumėte į mane kojas valytis. Galvojate, lengva? Nelengva. Tačiau mes nugalėjome“, – aiškino jis, pridūręs, kad „ėjo iš proto visus tris mėnesius“. 

Oficialiais duomenimis Baltarusijoje naujai užkrėstųjų skaičius birželį stabiliai mažėja, kaip ir mirčių ar sunkių ligos atvejų.

2020-ieji be pasaulį jau sukrėtusios pandemijos gali atnešti ir biblinio masto tragediją – Rytų Afrikos, Artimųjų Rytų, Azijos ir net Rusijos pietiniuose regionuose pastebėti gigantiški spiečiai skėrių. Jie naikina pasėlius milžiniškose teritorijose – nuo Tanzanijos, Kenijos ir Somalio iki Pakistano, Indijos ir Kinijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų