REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk ketvirtadienį buvo paskirta 2018 metų Nobelio literatūros premija, kurios skyrimą pernai teko atidėti dėl instituciją supurčiusio lytinio priekabiavimo skandalo, o austrų rašytojas Peteris Handke tapo 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatu, paskelbė Švedijos akademija.

Lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk ketvirtadienį buvo paskirta 2018 metų Nobelio literatūros premija, kurios skyrimą pernai teko atidėti dėl instituciją supurčiusio lytinio priekabiavimo skandalo, o austrų rašytojas Peteris Handke tapo 2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatu, paskelbė Švedijos akademija.

REKLAMA

O. Tokarczuk, laikoma talentingiausia savo kartos lenkų rašytoja, šia premija įvertinta „už pasakojamąją vaizduotę, kuri su enciklopedine aistra atstovauja ribų peržengimą kaip gyvybės formą“,

Savo knygose autorė tiksliai ir poetiškai vaizduoja nuolatinę daugiaspalvio pasaulio kaitą, jos kuriamų veikėjų bruožai dažnai būna susipainioję.

2019-ųjų premija P. Handkei skirta „už įtakingą darbą, kuris su lingvistiniu išradingumu atrado žmogaus patirties periferiją ir specifiką“, nurodė Akademija.

REKLAMA
REKLAMA

P. Handke „pasižymėjo kaip vienas įtakingiausių rašytojų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“.

Jo darbai kupini aistringo troškimo ieškoti, atrasti ir įgyvendinti savo atradimus, surandant jiems naujas literatūrines išraiškas, sakoma Akademijos pranešime.

REKLAMA

O. Tokarczuk ir P. Handke gaus po 9 mln. Švedijos kronų (833 tūkst. eurų), auksinį medalį ir diplomą.

O. Tokarczuk bus 15 moteris iš 116 Nobelio literatūros premijos laureatų, apdovanotų nuo 1901 metų, kai buvo pradėtas teikti šis prestižinis apdovanojimas.

Skandalo sukrėsta Akademija

1786 metais įkurta Švedijos akademija iš visų jėgų stengiasi pataisyti savo reputaciją po instituciją supurčiusio skandalo – su viena buvusia akademijos nare artimai susijusiam prancūzui Jeanui-Claude'ui Arnault pareikštų kaltinimų dėl išprievartavimo ir jo nuteisimo 2018 metais.

REKLAMA
REKLAMA

J. -C. Arnault skandalas suskaldė šią gerbiamą instituciją, nes nariai nesutarė, kaip spręsti ryšius su juo. Kilo įnirtinga kova dėl valdžios.

Šis epizodas iškėlė į viešumą 18 narių turinčios Akademijos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą.

Iškilę faktai sukrėtė liuteronišką Švediją, kuri didžiuojasi savo sutarimu grindžiama demokratija, skaidrumu ir netoleruoja nelygybės.

J.-C. Arnault yra vedęs Katariną Frostenson, Akademijos narę, atsistatydinusią kilus skandalui per patį pasaulyje prasidėjusio judėjimo #MeToo įkarštį.

Pora taip pat vadovavo vienam Stokholme veikiančiam kultūros klubui, gaudavusiam finansavimą iš šios prestižinės institucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ilgą laiką švedų kultūros nešėjais laikyti Švedijos akademijos nariai svaidėsi kandžiomis pastabomis žiniasklaidoje, septyni iš 18 narių atsistatydino. Pirmą kartą per 70 metų 2018-aisiais premijos laureato paskelbimas buvo atidėtas, nes institucijai pritrūko kvorumo svarbiems sprendimams priimti.

Nobelio premija, kuri anksčiau asocijavosi su aukščiausios rūšies literatūra, dabar daugeliui asocijuojasi su #MeToo... ir nesusitvarkančia organizacija“, – sakė švedų literatūros kritikė Madelaine Levy naujienų agentūrai AFP.

Dar prieš šį skandalą Akademija 2016 metais priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą prestižinį literatūros apdovanojimą skirti JAV dainininkui ir dainų kūrėjui Bobui Dylanui.

REKLAMA

Per praėjusius metus Akademija priėmė naujų narių ir naujus įstatus. Birželio mėnesį naujuoju nuolatiniu sekretoriumi tapo literatūros profesorius Matsas Malmas.

„Pakeitimai buvo labai veiksmingi ir mes dedame vilčių į ateitį“, – kelios dienos iki Nobelio premijos laureatų paskelbimo sakė M. Malmas interviu AFP.

Jis pripažino, kad skandalingi įvykiai pakenkė institucijos reputacijai ir sakė, kad permainų reikia daugiau. 

„Esame įsitikinę, kad dar reikia atlikti daug darbo“, – sakė jis.

2017 metais Nobelio literatūros premija buvo apdovanotas japonų kilmės britų autorius Kazuo Ishiguro, parašęs tokius darbus kaip „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) ir „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų