Kas mus saugo nuo Trečiojo pasaulinio? Grynas atsitiktinumas, sako mokslininkas

Naujas paskutinių 200 metų istorijos tyrimas parodė, kad, nepaisant visuotinio įsitikinimo, karų pasaulyje nemažėja. Vakaruose gyvenantys žmonės klaidingai mano, kad mažėjantis konfliktų skaičius reiškia ir mažą globalaus karo tikimybę. Nuo Šaltojo karo laikų mažai kas pasikeitė, o mūsų taikos periodą labiau lemia ne kažkokios padarytos išvados, o atsitiktinumai ir sėkmė.

(nuotr. 123rf.com, tv3.lt fotokoliažas)

Ohajo universiteto politikos mokslų profesorius Bearas Braumoelleris yra įsitikinęs, kad toks žmonių tikėjimas „taikos periodu“ sukuria mums klaidingą saugumo jausmą.

„Mes iš tiesų net nenutuokiame, kokia milžiniška yra karo grėsmė – nė per nago juodymą“, – cituojamas ekspertas Ohajo universiteto tinklapyje.

Jį labiausiai gąsdina tai, kad praėjusio amžiaus dviejų pasaulinių karų eskalavimo procesas niekur nedingo. Iš esmės, B. Braumoellerio teigimu, niekas nepasikeitė. Bet koks karo tikimybę sumažinantis dalykas šiuo metu gali būti paprasčiausio atsitiktinumo ar sėkmės reikalas.

„Tai mane siaubingai gąsdina“, – tvirtina jis.

Nedidelio masto karai vis dar gali virsti pasauliniais ir tai yra labiausiai profesorių neraminanti aplinkybė, tiriant karų atsiradimo ar jų mažėjimo tendencijas.

REKLAMA

„Aš neradau jokių įrodymų, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų sumažėjusios aplinkybės nulemiančios karų atsiradimą“, – teigia B. Braumoelleris.

Vienas pavyzdys: jeigu žmonija ir toliau kariaus 50 karų per šimtmetį, tikimybė išvysti tokį karą, kurio metu žus daugiau nei 1 proc. visos Žemės populiacijos per artimiausius 100 metų, yra apie 13 proc. Tai reiškia, kad žūtų mažiausiai 70 mln. žmonių.

Kur klysta tie, kurie sako, kad karų skaičius mažėja?

Žiūrint į skaičius po Antrojo pasaulinio karo, atrodo, kad pasaulyje sumažėjo konfliktų.

Pasinaudojęs Karo koreliacijos duomenų apskaičiavimo metodika, kurią mokslininkai naudoja visame pasaulyje, profesorius nustatė, kad „santykinės taikos periodas dabar gali būti lengvai paaiškinamas paprasčiausiu atsitiktinumu“.

„Mes matome konflikto inicijavimo skaičiaus kritimą po Šaltojo karo pabaigos, tačiau tai ir tėra vienintelė gera naujiena. Be to, bent jau per pastaruosius 200 metų, aš negaliu pastebėti karo atvejų ar jų pavojingumo mažėjimo tendencijos. Jeigu kalbėti tiksliau, tai kaip tik atvirkščiai“, – aiškino jis.

Atsitiktinumo reikšmė tampa grėsmingai didele kuomet bandoma apskaičiuoti, kaip vienas ar kitas konfliktas gali virsti didžiuliu, katastrofą reiškiančiu karu, tvirtina B. Braumoelleris.

Kas apsaugo nuo kito pasaulinio karo?

Mokslininkai nustatė, kad karo pavojingumas gali būti įvertinamas pagal taip vadinamą galios dėsnio pasiskirstymą. Reiškiniai lemia galios dėsnių paskirstymą, tačiau turi daugybę padarinių, kurių kai kurie yra labai maži, tačiau keli – daug lemiantys. Žemės drebėjimai, miestų dydžiai ir karo nuostoliai yra reiškinių, lydinčių galios dėsnio pasiskirstymą, pavyzdžiai.

Būtent karo nuostoliai buvo išskirti ekspertų į atskirą kategoriją. Tik vienas iš 24 reiškinių sukėlė didesnius padarinius už karą ir tai buvo žemės drebėjimas.

„Taigi, nepaisant to, kad kai kurie karai yra nereikšmingi, kiti yra neįtikėtinai didžiuliai (savo įtaka), – aiškino B. Braumoelleris. – Ir jie yra neįtikėtinai didžiuliai net ir lyginant su kitais itin didžiuliais dalykais“.

Jo teigimu, tai reiškia, kad vienintelis skirtumas tarp mažo karo ir plataus masto yra atsitiktinumas. Mokslininkas taip pat pažymi, kad žmonija turi svertų „pradėti ir baigti karus“, tačiau problema yra ta, kad niekas nemėgsta jų pralaimėti. Todėl yra imamasi priemonių, kurios netgi tuo metu gali atrodyti logiškomis ar pateisinamomis, tačiau gali privesti prie katastrofiško karo be išankstinio noro jį pradėti.

„Žmonės mąsto apie didžiulius karus, tokius kaip pasauliniai karai, kaip apie kažką išskirtinio, kažką, ko priežastingumas yra visiškai skirtingas nei kiti karai. Didžiausia tragedija yra ta, kad daugiausiai gyvybių nusinešantys, katastrofiški karai yra daug paprastesni, negu mes galime įsivaizduoti. Jie yra eilės žmonių, kurie tiesiog nenori nustoti kariauti, sprendimų pasekmė“, – įsitikinęs B. Braumoelleris.

Įvedus atsitiktinumo kriterijų į galimo karo modelį, kurio mūšių metu žūtų daugiau nei 1 tūkst. žmonių, tikimybė, kad viskas baigsis 90-ųjų karo Irake pasekmėmis (tuomet žuvo 20-30 tūkst. karių) siekia net 50 proc. Tikimybė, kad toks karas pasieks Pirmojo pasaulinio karo aukų skaičių siekia 2 proc. Yra beveik 1 proc. tikimybė, kad toks karas baigsis didžiausiais nuostoliais per visą žmonijos istoriją.

Pozityvi naujiena yra ta, kad žmonija iš tiesų imasi tam tikrų veiksmų, kad tas „atsitiktinumo faktorius“ darytų kuo mažesnę įtaką. Pavyzdžiui, Vakarų liberali santvarka leido išsaugoti taiką Europoje ir Šiaurės Amerikoje po Antrojo pasaulinio karo.

B. Braumoelleris pažymėjo, kad jo tyrimai rodo: tarptautinės teisės dariniai yra efektyviausias būdas išvengti karo tarp juose dalyvaujančių šalių. Tačiau tuo pat metu tai padidina tikimybę kilti karams tarp skirtingų santvarkų. Sovietų ir Vakarų susidūrimas, suformavęs Šaltąjį karą, būtų vienas iš pavyzdžių. Nerimą kelia ir tai, kad tokie dariniai nėra „nepakeičiami“, ką rodo ir dabartinė liberalių Vakarų sistemos patiriama krizė.

Mokslininkai atliko karo tarp JAV ir Rusijos simuliaciją. Buvo paskaičiuota, kad panaudojus tradicinę ginkluotę šiame branduoliniame kare žūtų arba būtų sužeista daugiau nei 90 mln. žmonių. Vien per pirmąsias kelias valandas žūtų 34 mln. žmonių.


Rašyti komentarą...
i
inkognito
2019-10-06 20:33:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žemę nuo susinaikinimo saugo nežemiškos civilizacijos,o dar tikriau Galaktikų Taryba, Prisiminkite 1957 metus kovo 16 diena kad JAV norejo atakuoti šiaurės Vietnama 6 balistinėmis raketomis kurios nešė branduolinius po 40 kilotonų užtaisus kiekviena . 4 val nakties virš tos bazės teritorijos pakibo raudonas Nso cilindro formos,o kai po 30 minučių buvo duotas įsakymas raketų startui nei viena iš jų nepakilo,nes buvo atjungti mechaniškai nuo jų korpusų paleidimo kabeliai,o kas juos atjungė taip ir liko neaišku. Jei tai būtų pavykę ,raketų paleidimas mes jau nuo to laiko nebebūtume egzistavę,visuotinis branduolinis karas butų mus visus sunaikinęs. Tai sužinojau kai buvau pas juos nelaisvėje.
Atsakyti
-5

I
Irena
2019-10-06 20:46:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kažin ko žmonija nori, kad jei reikia karų?Džiaugtūsi, kad ji egzistuoja.
Atsakyti
-3

i
inkognito
2019-10-06 20:36:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atsiprašau tas inicidentas įvyko 1967 metais,įsivėlė klaida. Taip kad ramiai miegokite karo nebus tokio kad visus sunaikintų,bet jei žmonija ir toliau taip elgsis gali būti priimtas sprendimas aplamai sunaikinti visą žmonių rasę kaipo tokia. Ir tai atliks GT pasiūstos pajėgos.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų