REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
6
Rusų prekybos tinklo atėjimas į Lietuvą: ko iš jų galima tikėtis? (nuotr. Gamintojo)

Rugsėjo pradžioje rusų leidinys „Kommersant“ paskelbė, kad į Lietuvos rinką ateina žemų kainų parduotuvių tinklas „Svetofor“ (Europoje dirbantis po „Mere“ prekės ženklu). Ekspertai kol kas atsargiai vertina šią informacija, rusų specialistų teigimu, norint įsitvirtinti rinkoje, „Svetofor“ teks keisti savo verslo modelį.

6

Rugsėjo pradžioje rusų leidinys „Kommersant“ paskelbė, kad į Lietuvos rinką ateina žemų kainų parduotuvių tinklas „Svetofor“ (Europoje dirbantis po „Mere“ prekės ženklu). Ekspertai kol kas atsargiai vertina šią informacija, rusų specialistų teigimu, norint įsitvirtinti rinkoje, „Svetofor“ teks keisti savo verslo modelį.

REKLAMA

Verslo projektas „Svetofor“ pradėjo savo veiklą 2009-aisiais Krasnojarske, 2013-aisiais buvo pradėta aktyvi ekspansija Rusijoje. Tinklo atstovų teigimu, vien Rusijoje veikia apie 800 parduotuvių.

Nepaisant sėkmingo po krizės augusio verslo istorijos, „Svetofor“ savininkai – viešumos nemėgstantys žmonės. Informacijos apie juos atviruose šaltiniuose faktiškai nėra.

Daugelis išparduotuvių tinklų yra įforminti kaip juridiniai asmenys su pavadinimu „Torgservis“, prie jų tiesiog pridedami numeriai. Pavyzdžiui vien Krasnojarske yra „Torgservis 4“, „Torgservis 5“, o Omske – „Torgservis 55“ ir pan. Europoje veikia po „Mere“ prekės ženklu. Rusų prekybininkai skelbiasi, kad Lenkijoje įkurs daugiau nei 100 parduotuvių. Neseniai buvo atidarytos kelios parduotuvės Vokietijoje ir Rumunijoje. Apie planuojamą plėtrą Lietuvoje viešai prieinamuose šaltiniuose nėra kalbama.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelio „Torgservis“ juridinių asmenų savininkai ir Šnaiderių šeima, kurių dalis įmonėse daugeliu atvejų sudaro daugiau nei 60 proc., o taip pat jų partneriai Andrejus Veikulainenas ir Leonidas Kalimbedovas. Su žiniasklaida dažniausiai bendrauja žemesnio lygio vadovai, patys savininkai nuo viešumos yra atsiriboję. Naujienų agentūros RBK teigimu, toks didelis juridinių asmenų skaičius reikalingas decentralizuoti valdymo sistemą įvairiuose regionuose. Kiekvienas jų yra valdomas paskirtų asmenų – patys Šnaiderių šeimos nariai jau daugelį metų neužsiima aktyviu verslo valdymu.

REKLAMA

Šnaideriai savo verslo imperiją statyti pradėjo nuo prekybos alkoholiu tinklo „Lenkom“, tačiau neapsiriboja tik mažmenine prekyba. Jiems priklauso ir vaistinių tinklas, kelios medicinos klinikos.

„Infoline-Analitiki“ direktorius Michailas Burmistrovas „Kommersant“ pasakojo, kad „tradiciškai negatyvus požiūris į rusų prekybininkus Baltijos šalyse vargu ar padės ekspansijai, nepaisant naudojamo kito prekės ženklo „Mere“. Jis taip pat pažymėjo, kad 2019-aisiais Berlyne atidaryta parduotuvė sulaukė didelio pirkėjų dėmesio. „Tai projektas aiškiai nėra pasirengęs tiražavimui“, – cituojamas M. Burmistrovas.

REKLAMA
REKLAMA

Svarstymų apie naujo žaidėjo atėjimą į rinką nėra

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė atsargiai vertina pranešimus apie galimą Rusijos prekybos tinklo atėjimą į Lietuvą.

„Jeigu yra kažkoks susidomėjimas Lietuva, tai yra džiugu. Konkurencija visada yra į naudą vartotojui. Man atrodo, čia tos konkurencijos niekas per daug nesibaimina. Iš asociacijos pusės galiu pasakyti tik tiek, kad mums aktualu vienodos konkurencijos sąlygos. Kad nebūtų kam nors nei palankesnių sąlygų, nei diskriminacijos. Mes, kaip asociacija, rūpinamės konkurencinėmis sąlygomis, o ne galimomis investicijomis ar jų vertinimu“, – komentavo asociacijos vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji sakė iš asociacijos narių nėra girdėjusi jokių svarstymų, apie galimą naują rinkos žaidėją ar kaip jo atėjimas paveiktų mažmeninę prekybą Lietuvoje.

R. Vainienė taip pat svarstė, kad prekių kaina parduotuvėse priklauso nuo daugybės veiksnių ir vien tik dėl naujo tinklo atsiradimo jos vargiai labiau pasikeistų. Paklausta apie tokį galimą poveikį kainoms, ji kalbėjo:

„Būtų labai paprastas atsakymas, jeigu būtų galima atsakyti taip arba ne. Kainas veikia daugybė veiksnių. Visų pirma, jas veikia pinigų politika, gyventojų perkamoji galia, prekių pasiūla – pvz., geras arba prastas daržovių derlius. Pasakyti, ar čia vienas žaidėjas Lietuvoje, pakeis kainas, nežinant nei kokio dydžio jis bus, nei kuo užsiiminės, būtų nerimta.“

REKLAMA

Ko galima tikėtis iš „Svetofor“

Konkurenciniai privalumai, kuriuos išskiria „Svetofor“: 20 proc. žemesnės už Rusijos rinkos vidurkį kainos, asortimentą sudaro produkcija, kuri pirkėjams leidžia nepermokėti už įvaizdį, nėra „lentynų“ ir kitų panašių mokesčių prekių tiekėjams.

Parduotuvės iš esmės yra dideli sandėliai, kur prekės yra sudedamos ant padėklų. Minimalios investicijos į aplinką ir darbuotojų skaičių leidžia šiam parduotuvių tinklui taikyti itin žemų kainų politiką.

Tai gali turėti ir savų trūkumų. Krasnojarsko „Svetofor“ parduotuvėje apsilankę TVK žurnalistai aptiko higienos normų pažeidimų. Neapdorota mėsa laikoma netinkamoje temperatūroje, netinkamos pakuotės ar jų nebuvimas, prastos išvaizdos produkcija. Prekybinės salės viename iš šaldiklių buvo laikomas didelis darbuotojų pietų puodas ir vieno iš darbuotojų stiklainis su koldūnais. Parduotuvėje kalbinti pirkėjai skeptiškai vertino mėsos produktų kokybę.

REKLAMA

Tiesa, vaizdo įrašą komentavusi viena iš vartotojų pažymėjo, kad Baltarusijoje su šiuo prekybos centru tokių problemų nėra.

Kainos

Pasidomėjome, už kiek Rusijos vartotojams prekes siūlo žemų kainų parduotuvių segmento atstovai „Svetofor“. Pateikiame ir orientacines lietuviškos internetinės parduotuvės „Barbora“ kainas:

Bulvės, kokybė neaiški – 8 rub. (0,11 eur) Bulvės, šviežios ir lietuviškos – 0,49 eur

Miltai kvietiniai, rusiški, 10 kg – 239,9 rub. (3,34 eur) Miltai kvietiniai, Malsena, 1 kg – 0,82 eur

„Jacobs Monarch“ kava, 190 g – 229 rub. (3,19 eur) „Jacobs Kronung“ kava, 250 g – 2,99 eur.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų