Aplinkosaugininkai skelbia pavojų: vien nuo praėjusios savaitės Amazonės džiunglėse užfiksuota daugiau nei 9000 naujų gaisrų. O nuo metų pradžios gaisraviečių skaičius čia jau perkopė 70 000. Tai net 80 procentų daugiau gaisrų nei tuo pačiu metu pernai. Mokslininkai tikina, kad per visus šešerius Amazonės miškų stebėjimo metus nieko panašaus nėra matę. Todėl pasak jų, tai visai ne sutapimas, kad ištisi brazilų miestai, tarp kurių ir didžiausias šalyje San Paulas, dabar skendi dūmuose.
Palydovinės nuotraukos rodo, kad dūmų debesys uždengę kone pusę didžiausios Pietų Amerikos šalies ploto. Vis labiau nerimaujantys aktyvistai dėl katastrofiškos padėties Amazonės miškuose, kurie pagamina apie penktadalį planetos deguonies, kaltę verčia klimato kaitą neigiančiam šalies prezidentui Jairui Bolsonaro.
Nuo pat atėjimo į valdžią jis skatino šalies ūkininkus pradėti masiškai kirsti didžiules miškų teritorijas ir čia imtis ūkinės veiklos. Aplinkosaugininkai tikina, kad kirtimus padeginėjantys ūkininkai – viena iš pagrindinių augančios gaisrų bangos Amazonėje priežasčių. Tuo tarpu pats prezidentas kaltę verčia patiems aktyvistams.
„Man susidaro įspūdis, kad gaisrus sukėlė nevyriausybinės organizacijos, nes joms reikia pinigų. Jos nori sukelti problemas Brazilijoje“, – sako prezidentas Jair Bolsonaro.
Prezidentas ramina, kad situacija labai stebėtis nereikėtų, nes tiesiog dabar pats laukų deginimo sezonas. Visgi remiamas į kampą jis pripažino neturįs įrodymų, kad gaisrus kelia jo politika nepatenkinti aktyvistai. Savo ruožtu NASA specialistai skelbia, kad dabartinių gaisrų Amazonės baseine kol kas mažiau nei metų vidurkis. Kiti situaciją stebintys mokslininkai aiškina, kad dūmai, pasiekę brazilų pakrantės miestus, atkeliavo ne iš Amazonės miškų, o iš nevaldomų gaisrų laukuose kaimyninėse valstybėse.
Vien Bolivijoje nevaldomi miškų gaisrai jau pelenais pavertė beveik pusę milijono hektarų miško.
