REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijoje užsikrėtusi Vibrio vulnificus bakterija mirė moteris. Tokie atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje jų gali padaugėti, o dėl to kalta klimato kaita.

Vokietijoje užsikrėtusi Vibrio vulnificus bakterija mirė moteris. Tokie atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje jų gali padaugėti, o dėl to kalta klimato kaita.

REKLAMA

Tai, kad maudynės Baltijos jūroje gali sukelti mirtiną infekcinę ligą, daugeliui gali pasirodyti netikėta naujiena, tačiau ir anksčiau yra pasitaikę tokių atvejų.

Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis portalui tv3.lt patvirtino, kad didesniais kiekiais patekusi į žmogaus organizmą Vibrio bakterija gali sukelti žarnyno bėdų, o sunkesniais atvejais – ir didesnių komplikacijų.

„Vis dėlto, tai nėra kasdien sutinkamas ir gerai pažįstamas mikroorganizmas. Neturime didelės patirties, nes tokie atvejai pasitaiko gana retai ir yra susiję su karščio bangomis ir šiltesniu Baltijos jūros vandeniu. Tačiau tai, ką žinome iš literatūros, pranešimai, kuriuos matome užsienyje, tikrai kelia nerimą“, – sakė jis.

Vibrio vulnificus dažniausiai į žmogaus organizmą patenką per pažeidimus odoje. Žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę, išsivysto infekcija. Bakterija gali iššaukti viduriavimą, aukštą temperatūra ir šaltkrėtį. Laiku pradėjus vartoti antibiotikus infekcijos plėtrą galima sustabdyti. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti mirtinas sepsis.

REKLAMA
REKLAMA

Kas atsiduria rizikos grupėje

Pranešama, kad dažniausiai ši infekcija paveikia vyresnio amžiaus žmones su nusilpusia imunine sistema. Šios bakterijos labiausiai pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms: diabetu, kepenų ligomis, imuninę sistemą paveikiančiomis ligomis.

REKLAMA

Savo ruožtu V. Usonis nebuvo linkęs išskirti didesnėje rizikos grupėje atsiduriančių žmonių: „Tam įtakos gali turėti labai daug įvairiausių veiksnių. Šiaip Vibrio bakterija užsikrečiama pro burną gurkštelėjus vandens, tad priklauso, koks bakterijų kiekis pateko, koks yra skrandžio rūgštingumas, valgė žmogus ar ne. Skrandis, jo rūgštingumas, yra labai didelis barjeras bet kokiems mikroorganizmams. Jei rūgštingumas dėl kokios nors priežasties – ligos, vaistų, šarminių pieno produktų – sumažėjęs, Vibrio bakterijos lengviau patenka į plonąjį žarnyną ir pridaro bėdų. Be to, bakterijos vandenyje yra pasiskirsčiusios netolygiai, vienur gali būti daugiau, kitur mažiau.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, yra labai daug veiksnių, galinčių tiek padidinti, tiek sumažinti užsikrėtimo riziką. Tačiau, bet kuriuo atveju, dabar esančių draudimų ar rekomendacijų tam tikrose vietose Baltijos jūros pakrantėse nesimaudyti reikėtų paisyti.“

Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Arvydo Ambrozaičio nuomone, ši bakterija nėra ta problema, į kurią labai turėtume kreipti dėmesį: „Tokios mirtys – daugiau atsitiktinis atvejis, aišku užplūstant tokioms šilumos bangoms, vis dažniau apie tai kalbama." 

Kaltina klimato kaitą

Pastaraisiais metais mokslininkai nerimauja, kad infekcijų, kurias sukėlė Vibrio vulnificus, skaičius augs dėl jūros įšilimo ir klimato kaitos, pažymima leidinyje. Infekuotų žmonių skaičius auga kasmet. Jeigu 1980-aisiais Baltijos jūros šalyse buvo fiksuojama iki 10 atvejų per metus, tai šiame šimtmetyje skaičius šoktelėjo iki 20-30 atvejų per metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viename iš tyrimų mokslininkai nustatė, kad per paskutinius 50 metų jūrų paviršiaus temperatūra išaugo vienu laipsniu. Tuo pat metu išaugo ir vibrionų bakterijų skaičius, kuomet buvo ištirti Šiaurės Atlanto ir Šiaurės jūros vandenys.

Anot V. Usonio, mokslininkų spėjimai, jog šių bakterijų Baltijos jūroje dėl klimato kaitos gali tik daugėti, yra tik viena iš prielaidų. „Be abejo, nors mūsų klimatui nebuvo būdinga tokia problema, bet kituose kraštuose, kur jūros šiltesnės, tai ne naujiena. Tačiau į jūrą neįprastų organizmų gali patekti ir su iš laivų išplaunamais balastiniais vandenimis“, – pastebėjo infektologas.

Užsikrečia ir valgant jūros gėrybes

Vibrionai veisiasi tik lengvai sūriame vandenyje. Jeigu vandens temperatūra pakyla aukščiau 20 laipsnių Celsijaus, bakterijos pradeda daugintis ypač sparčiai, rašoma šveicarų „Tages-Anzeiger“. Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras riziką užsikrėsti šiais mikroorganizmais Baltijos jūroje vertina kaip „vidutinę“. Didesnė rizika užsikrėsti yra Juodojoje jūroje.

REKLAMA

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.

Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.

REKLAMA

Vibriozę sukelia daugiau nei 20 Vibrio genties rūšių. Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos. Šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukėlėjas V. cholerae, tačiau jos choleros nesukelia.

Kaip apsisaugoti?

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja: valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres; plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis; neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais; plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis; dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų