Rusijos parlamente kalbėjęs akademikas Sergejus Rogovas aiškino, kad netrukus Rusija turės nuspręsti, kaip su Vakarais tartis dėl raketų dislokavimo. „Mūsų vertinimais, jau artimiausiais metais gali prasidėti naujos kartos amerikiečių raketų dislokavimas Rytų Europoje. Iki 2021-ųjų Valstijos gali dislokuoti ir balistines, ir sparnuotąsias raketas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Gali būti, ir Rumunijoje“.
Mokslininkas paaiškino, ką tai jų manymu reiškia: „Iš Baltijos šalių paleista balistinė raketa Maskvą pasiekti gali per 4 minutes“.
Praėjusio amžiaus pabaigoje amerikiečių raketos iš Vakarų Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar Italijos iki tuometinės Sovietų Sąjungos sostinės Maskvos būtų skridusios 12-15 minučių. Dabar teorinis laikas įvertinti situaciją ir priimti sprendimą sumažėtų 3-4 kartus.
Rusija baiminasi, kad „jokia priešraketinė sistema ir jokie superkompiuteriai“ per 3-4 minutes nesugebės aptikti raketos paleidimo, ją identifikuoti, nustatyti trajektoriją ir paleisti jos sunaikinimo komandą.
„Gyvenkime draugiškai“
Akademikas Sergejus Rogovas kaip vieną iš „draugiško sugyvenimo“ būdų pasiūlė Rusijai „atitraukti už Uralo savo raketų brigadą, kuri, kaip baiminasi JAV, yra ginkluota „neteisinga“, pažeidžiančia INF sutartį, raketa 9M729“.
Maža to, mokslininkas taip pat pasiūlė suteikti amerikiečiams prieigą prie šios raketos, kad dingtų bet kokios abejonės dėl rugpjūtį nustosiančios galioti sutarties pažeidimų. Tokiu atveju, anot akademiko, „Rusija bus balta ir pūkuota“, o Europos šalys nesiims atsakomųjų veiksmų ir savo teritorijoje nedislokuos vidutinio nuotolio amerikiečių raketų.
Tačiau toks pacifistinis požiūris Rusijos Dūmoje pritarimo nesulaukė.
„Prevencinis smūgis“
Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas „be pagrąžinimų ir be panikos“ taip apibūdino situaciją, kurioje jis dabar mato Rusiją: „Jeigu NATO pasirodys Charkove, o Ukrainoje esančios labai įtakingos jėgos to nori, (raketos) iki valdymo centrų Maskvoje skris 3-4 minutes“.
Todėl, jo teigimu, „reikėjo jau seniai oficialiai pareikšti Europai ir amerikiečiams, kad mes nepakęsime raketinių-branduolinių pajėgų dislokavimo nei Baltijos šalyse, nei Ukrainoje“.
„Tai mūsų gyvybiškai svarbių interesų zona ir mes saugosime ją visomis turimomis priemonėmis. Tai turi žinoti ir amerikiečiai, ir Europa. Priešingu atveju mes galime atsidurti prastesnėje situacijoje, negu 41-aisiais“, – pareiškė pagrindinis šalies komunistas Genadijus Ziuganovas.
Šiuo klausimu jį palaikė ir kitas Kremliaus parankinis, „liberaldemokratas“ Vladimiras Žirinovskis. Jis taip pat rekomendavo „nesikuklinti ir smogti prevencinius smūgius“ ir kritiškai atsiliepė į vietos ekspertų siūlymus „ką nors atitraukinėti už Uralo“.
Rusijos Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas, armijos generolas Vladimiras Šamanovas emocingai dėstė, kad „visi siūlymai nusileisti yra demagogija ir paistalai“. Jo teigimu, tokia politika Rusijai jau nulėmė tai, kad „Valstijos daugiau nei 14 metų mūsų negirdi“. „Spjaudo ant mūsų, ir atstumas to vis trumpėja – nuo 12 minučių (raketos) atskridimo laiko – iki keturių“.
Parlamentinės diskusijos išvadas pateikė Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis: visi vieningai sutariame, kad reikia ieškoti būdų, įskaitant ir parlamentinius, kad sustabdytume planetą nuo Trečiojo pasaulinio karo ir branduolinės katastrofos.
Pasitraukimas iš INF sutarties
Jungtinės Valstijos daug metų skundėsi dėl Rusijos turimų antžeminio bazavimo raketų sistemų 9M729, o vasarį pranešė, kad pasitrauks iš INF sutarties, jeigu Rusija tų sistemų nesunaikins.
29 Aljanso narės vienbalsiai palaikė Vašingtoną, kad Rusija savo nauja raketų sistema pažeidė 1987 metais pasirašytą paktą, draudžiantį visas nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas, nuskriejančias nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
Pasak diplomatų, kelios sąjungininkės, nusprendusios nesikliauti vien Vašingtono vertinimu, pačios atliko nepriklausomus tyrimus ir priėjo tos pačios išvados.
„Raginame Rusiją eiti atsakingu keliu, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Bet, deja, nematome jokių požymių, kad Rusija ketintų tai daryti. Iš tiesų ji toliau kuria ir dislokuoja naująsias raketas.“
Ilgai neigusi turinti INF uždraustų raketų sistemą, Rusija dabar tvirtina, kad ji nepažeidžia minėto susitarimo ir savo ruožtu kaltina JAV sutarties pažeidimu.
Rusijos raketos Berlyną pasiekti gali per 4 minutes
„Stratfor“ 2010-aisias savo ataskaitoje pateikė penkias vietas Rusijoje, kur buvo dislokuotos trumpojo nuotolio „Iskander“ raketų (gali pasiekti taikinį už ~400 kilometrų) paleidimo sistemos. Po vieną netoli Sankt Peterburgo, Penzos, Ulan Udė (Mongolija), Semistočnyj (Tolimieji Rytai) ir Znamensko Šiaurės Kaukaze.
2013-aisiais paaiškėjo, kad Rusija dislokavo kelias „Iskander-M“ balistinių raketų paleidimo sistemas Armėnijoje.
2018-ųjų pradžioje V. Šamanovas oficialiai patvirtino, kad Rusija dislokavo „Iskander“ Kaliningrade. Taip pat buvo paskelbta, kad analogiškas įrenginys yra dislokuotas Šiaurės Osetijoje.
„Iskander“ raketos gali nešti branduolinį užtaisą. Raketa, paleista iš Kaliningrado, galėtų pasiekti Vokietijos sostinę Berlyną per kiek daugiau nei 4 minutes.
