Daugelis žino Černobylio ar Fukušimos branduolinių elektrinių katastrofas, tačiau mažai kas prisimena trečiąją pagal pasekmes pasaulyje vadinamą avariją Kyštyme. Nepaisant to, kad sprogimas įvyko cheminių medžiagų gamykloje, pagal savo pasekmes ji yra prilyginama branduolinei katastrofai. Apie šią tragediją SSRS ilgus metus buvo nutylima, o tikrieji jos mastai paaiškėjo tik valstybei sugriuvus.

Nuslėpta katastrofa: prilyginama Černobyliui, nepelnytai pamiršta (nuotr. VK.com)

Nuslėpta katastrofa: prilyginama Černobyliui, nepelnytai pamiršta (nuotr. VK.com)

Chemijos kombinatas „Majak“ SSRS buvo naudojamas branduolinio ginklo kūrimui, dar prieš pradedant branduolinės energijos išgavimą atominėse elektrinėse.

Įslaptintame uždarame mieste „Čeliabinsk-40“ (dabar tai yra Oziorsko miestas) buvo įkurta teritorija, skirta radioaktyvių medžiagų utilizavimui.

Pradžioje jas tiesiog pildavo į šalia tekančią upę. Aplinkiniams gyventojams pradėjus skųstis dėl įvairių negalavimų, buvo nuspręsta atliekas „laidoti“ specialiuose rezervuaruose ir jas ten „saugoti“. „Majak“ kombinatas neturėjo tam reikalingų technologijų, buvo naudojamasi standartinių cheminių gamyklų nuodingų medžiagų tikrinimo įranga. Saugojimo įranga nebuvo apsaugota nuo radiacijos poveikio ir ilgainiui pradėjo gesti, tačiau tai taip pat nebuvo pastebėta laiku.

REKLAMA

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Avarija „Majak“

Viena iš versijų, patvirtinta tuomet surinktos mokslininkų komandos, skelbia, kad gamykloje sugedo sistema, atsakinga už branduolines atliekas saugančios betoninės talpos aušinimą. Manoma, kad šaldymo sistemos gedimas buvo iššauktas jos detalių korozijos. Šaldymo sistemos gedimas buvo užregistruotas dar 1956-aisiais, buvo nuspręsta dalį šaldymo vamzdelių atjungti. Tačiau iki pat avarijos niekas nesiėmė taisyti gedimo. Dėl šios priežasties radioaktyvias medžiagas sauganti talpa pernelyg „įkaito“, susiformavo itin sprogios medžiagos, o atsitiktinė žiežirba sukėlė ir sprogimą.

Kitos versijos teigimu, sprogimas įvyko dėl to, kad į rezervuarą, kur buvo saugomas plutonio nitrato mišinys, pateko plutonio oksalatas.

Dėl to išsiskyrė tokios galios energija, kad cilindro dangtis, sveriantis 160 tonų, paprasčiausiai subyrėjo į šipulius, o į dangų išsiveržė itin nuodingas branduolinių atliekų debesis.

Sprogimas „Majak“ užfiksuotas 1957-ųjų rugsėjo 29-ąją. Tą pačią akimirką į aplinką pateko radioaktyvios medžiagos, apie 20 mln. kiurių. Leidinys „Time“ 1989-aisiais rašė, kad Černobylyje į aplinką pateko apie 1 mlrd. kiurių (Sovietų Sąjungos oficialiais duomenimis į aplinką pateko 50-80 mln. kiurių) radiacijos. Tą dieną vyravęs stiprus vėjas nuodingą debesį nunešė apie 300 kilometrų nuo sprogimo vietos į šiaurės rytus ir uždengė 217 miestų ir kaimų trijose apskrityse.

Pats pavadinimas „Kyštymo avarija“ atsirado tik todėl, kad „Čeliabinsk-40“ buvo uždaras, oficialiai žemėlapyje neįvardintas miestas, todėl apie jo egzistavimą ir toliau buvo nutylima. Pasirinkta artimiausia gyvenvietė – Kyštymas. Praėjus 5 valandoms nuo avarijos pradžios radioaktyvų debesį pastebėjo žmonės. Tačiau tuomet jis buvo palaikytas šiaurės pašvaiste. Iš tiesų tai ore atsidūrusios radioaktyvios atliekos spindėjo rožine ir šviesiai žydra spalva dėl plutonio skilimo proceso.

REKLAMA

Spalio 2-ąją buvo sudaryta speciali komisija, kuri tyrė nelaimę. Tik spalio 6-ąją, praėjus 7 dienoms po katastrofos, buvo priimtas sprendimas evakuoti žmones iš teritorijos, atsidūrusios radioaktyvaus užterštumo zonoje. Per kelias dienas buvo evakuoti žmonės iš trijų artimiausių gyvenviečių, o vėliau ir iš kitų aplinkinių miestų ir kaimų. Viso buvo evakuota 12 tūkst. žmonių.

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Avarijos padarinių likvidavimas

Avarijos „Majak“ padarinių likvidavimui buvo surinkta keli šimtai tūkstančių karių ir civilių asmenų. Speciali komisija priėmė sprendimą nugriauti net 23 aplinkines gyvenvietes. Šiose teritorijose buvo nugriauti visi statiniai, sunaikinti ūkio gyvuliai.

Vien per pirmąsias dešimt dienų dėl milžiniškos radiacijos poveikio mirė apie 100 žmonių. Viso nuo avarijos „Majak“ padarinių galėjo nukentėti apie 250 tūkst. žmonių.

1990-aisiais sudarytos SSRS specialios ekspertų komisijos narių teigimu, per 40 „Majak“ egzistavimo metų apie 10 tūkst. darbuotojų susirgo „profesinėmis ligomis“, apie 4 tūkst. mirė dėl radiacijos sukeltų ligų. Žmonės, gyvenę apylinkėse iki pat 1990-ųjų nebuvo informuojami nei apie avarijas, kurių metu į aplinką patekdavo radiacija, nei apie vandens šaltinių užteršimą. Ilgą laiką chroniškas apsinuodijimas radiacija gydymo įstaigose buvo koduojamas „neuralgijos sindromu“.

Nutylėta tragedija

Ši avarija nebuvo išimtis bendroje SSRS informavimo politikoje nelaimių atvejais. Apie katastrofą „Majak“ valdžia nepranešė nei laikraščiuose, nei radijo ar televizijos eteryje. Tik praėjus septynioms dienoms mažame regioniniame leidinyje buvo pasirodžiusi žinutė apie „šiaurės pašvaistę“ Urale, kuri iš tiesų ir buvo jau minėtas radioaktyvus debesis.

REKLAMA

Tačiau visiškai nuslėpti avarijos nuo visuomenės nepavyko. 1958 metų balandį viename danų leidinyje pasirodė straipsnis apie tariamą avariją branduolinių bandymų metu, tačiau išsamesnių įvykio detalių nebuvo pateikta. Tik praėjus 20 metų mokslininkas Londone gyvenęs sovietų disidentas ir mokslininkas Žoresas Medvedevas publikavo straipsnį apie Kryštymo avariją. 1979-aisiais jis išleido knygą apie sovietų katastrofas, kurioje pateikė išsamius nelaimės faktus. Pačioje SSRS sprogimo „Čeliabinsk-40“ kombinate faktą neigė, jis buvo pripažintas tik 1989-aisiais.

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Kyštymo katastrofa (nuotr. SCANPIX)

Teršia aplinką ir toliau

Net ir šiuo metu teritorijoje, kur įvyko avarija, vis dar išlieka padidėjusi radiacija. Visa Rytų Uralo rezervato teritorija yra uždaryta lankytojams, ten gali dirbti tik mokslininkai, tiriantys radiacijos poveikį gamtai.

Įdomiausia yra tai, kad „Majak“ vis dar veikia, nepaisant katastrofos 1957-aisiais ir vėliau užfiksuotų bent kelių dešimčių nesklandumų.

Paskutinį sykį „Majak“ nemalonę užsitraukė 2017-ųjų spalį. Tuomet Vokietijos radiacinės saugos agentūra paskelbė, kad keliuose Europos miestuose buvo užfiksuoti radioaktyvaus rutenio įzotopai. Lapkričio mėnesį analogišką, viršijantį standartinius rodiklius, užterštumo lygį užfiksuoja ir prancūzai. Jie paskelbė, kad radiacija galimai nutekėjo Rusijoje arba Kazachstane. Rusijos valdžia tuomet neigė užsienio ekspertų teiginius.

Tačiau jau lapkričio 21-ąją Rusijos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad rugsėjo 25 – spalio 1 dienomis Čeliabinsko srityje buvo užfiksuotas nenatūraliai didelis rutenio izotopo-106 kiekis, viršijęs mėnesio normas 400-900 kartų.

„Greenpeace Russia“ duomenimis, būtent „Majak“ gamykla galėjo būti teršalų patekimo į aplinką priežastimi. „Kombinato“ atstovai kaltinimus neigia.

Vytautas
2019-07-07 15:40:53
Baisu... Turbūt niekada gyvenime nesibaigs tas per amžių amžius vykstantis rusų, bet kokia kaina užkariauti pasaulį.Žmonių aukos jiems yra nesvarbu,smulkmena.Svarbu-dominuoti visada ir visur...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Grigorijus valujevas 2019-07-09 16:52:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Už tai ir mylime rusus....    ATSAKYTI
Jonė 2019-07-09 13:09:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mes paprasti mirtingieji tikriausia dar daug ko nežinom.   ATSAKYTI
Danutė 2019-07-08 14:17:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jo skaičiau tuos straipsniu, tai net plaukai pasišause. Brr.    ATSAKYTI
Danutė 2019-07-08 14:12:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Jo skaičiau tuos straipsnius, tai net plaukai pasišause, kas gresia. Brr....    ATSAKYTI
Andrius 2019-07-08 13:56:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Sauliau, rašome..Gal netyčia praleidote. Pavyzdžiui, iš neseniai parengtų tekstų yra apie tai kaip JAV policija bombardavo savo pačių miestą. Arba apie Ramiajame vandenyne palaidotas branduolines atliekas:

https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/1002206/tragiskas-filadelfijos-miesto-bombardavimas-galiausiai-ismoketos-kompensacijos

https://www.tv3.lt/naujiena/uzsienis/1000917/katastrofos-gresme-vandenyne-trukineja-branduolinis-karstas   ATSAKYTI
Akibrokštas 2019-07-09 07:38:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Pas Amerikonu mūsų Lietuvos žmonės armijoj netarnavo ir avarijų nelikvidavo tuolab jokių kompensacijų negavo o mirė tyliai net nežinioje nuo ko. Štai koks milžiniškas skirtumas tarp jų ir Sovietų - Mongolaruskis nei savų nei svetimų nesigailėjo ir niekad neatsiprašinejo visad ėjo per lavonus .   
Danutė 2019-07-08 13:46:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Žmonės dažnai prisimenatis praeitį, neturi ateities, akivaizdu iš komentarų, serga paranoja. Faktas, kaip blynas ant keptuvės.    ATSAKYTI
Mykola 2019-07-08 11:32:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jutubej apie tai yra filmukas.   ATSAKYTI
Sinc 2019-07-07 19:05:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Gal koks dokumentinis filmas yra? Kas nors matė? Koks pavadinimas?   ATSAKYTI
Vytautas 2019-07-07 15:40:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Baisu... Turbūt niekada gyvenime nesibaigs tas per amžių amžius vykstantis rusų, bet kokia kaina užkariauti pasaulį.Žmonių aukos jiems yra nesvarbu,smulkmena.Svarbu-dominuoti visada ir visur...   ATSAKYTI
nesvarbu 2019-07-09 09:52:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
amerikonams tai nesvarbu dominuoti ar kaip   
Danutė 2019-07-07 15:37:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-11
Tikrai gana po praeitį knaisiotis, nors ačiū už informaciją, dabar žinau, kodėl tėvai, nepasakojo apie Sibirą. Nors tiek gera, kad gimiau jau Lietuvoje.    ATSAKYTI
Saulius 2019-07-07 14:23:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-17
Kodėl nerasote apie avarijas JAV? Uzkliuvo Rusija?   ATSAKYTI
Na 2019-07-09 06:43:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ne Jav kaimynai,o Rusija  
valteris 2019-07-07 13:35:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-17
Gana knaisiotis praeityje jug cia viskas vėl iš principo   ATSAKYTI
Nomas 2019-07-08 09:24:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Zmogus nezinantis savo istorijos,zmogus be ateities.istorija zinoti yra butina.tam kad nedaryt panasiu klaidu ateityje  

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Smogas (nuotr. stop kadras)
Neįtikėtini vaizdai iš smoge skendinčio Sidnėjaus. Skelbiama, kad oro tarša milijoniniame mieste normą viršija maždaug dešimt kartų. Tuo tarpu visoje šalyje  ir toliau ...
Modelis (nuotr. stop kadras)
Modelis Demi Rose sulaukė didelio internautų dėmesio po to, kai jos podiumo eisena sutrikdė žiūrovus. Komentatoriai šaipėsi ir negailėjo kritikos – rašė įvairius palyginimus ...
Berniukas vairuoja (nuotr. stop kadras)
Rusijoje pradėtas tyrimas dėl mamos, kuri nufilmavo ir internete pasidalijo keistu įrašu. Jame matyti, kaip mažametis vaikas vairuoja kelyje ir spaudžia net iki 80km/h ...
Vairuotojas
Kaip vairuodami laikote vairą? Atrodo, kad šis klausimas nėra labai reikšmingas, tačiau nuo rankų padėties ant vairo priklauso labai daug. Hirošimos universiteto ir Nagojos ...
Volkswagen (nuotr. SCANPIX)
Vokietijos konkurencijos tarnyba ketvirtadienį pareiškė, jog automobilių gamintojoms BMW, „Daimler“ ir „Volkswagen“ už „nekonkurencingą praktiką“ perkant rūšinį plieną skirs ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų