Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pastebi, kad pastaruoju metu dvišaliai Lietuvos-Rusijos santykiai tapo pozityvesni, nors vykdoma ne viskas, ko jis reikalauja.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje V.Čchikvadzė interviu „Lietuvos žinioms“ tvirtina, kad Lietuva Rusijoje vertinama kaip rimta partnerė.
Kalbėdamas apie sudėtingus bendros istorijos klausimus, V.Čchikvadzė pabrėžė, kad jų nereikėtų politizuoti. Ambasadorius primena, kad SSRS seniai iširo.
„Jau ne kartą pareikšta, kad Rusija nėra atsakinga už buvusios SSRS valdžios sprendimus. Tai principinė Rusijos pozicija, ir šis klausimas mums yra baigtas. Savo istorijos politinės konjunktūros naudai perrašyti nesirengiame. Vadinamosios „okupacinės tematikos“ eskalavimas, be abejonės, neskatina dvišalių santykių plėtojimosi“ – teigė ambasadorius.
Anot ambasadoriaus, Rusija yra dėkinga Lietuvai ir už pažadėtą pagalbą, ištikus karščiams ir gaisrams.
„Taip pat noriu pabrėžti, kad Rusija labai dėkinga už Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti paramą kovojant su stichiniais gaisrais. Tačiau esame labai nusivylę Lietuvos pozicija dėl Lenkijos prašymo palaikyti kreipimąsi į Europos Sąjungą, siekiant panaikinti vizas visiems Kaliningrado srities gyventojams,“ – sakė ambasadorius.
Rusų ambasadorius, gana aktyviai kuruoja vadinamųjų Rusijos tėvynainių Lietuvoje renginius ir aktyviai bendradarbiaujantis su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, nuolat besiskundžiančios neva pažeidžiamomis tautinių mažumų teisėmis vadovybe. Čia V.Čchikvadzei pavyksta pasiekti ne viską, ko jis nori.
2010 metų birželio 20 dieną Klaipėdoje vyko, Lietuvoje neregistruotos, prie Rusijos ambasados veikiančios Rusijos tėvynainių konsultacinės tarybos konferencija, kurioje buvo piktinamasi, jog prie Vyriausybės veikiančiai Tautinių bendrijų tarybai esą vadovauja aršus lietuvių nacionalistas ir priimta rezoliucija, reikalaujant „spręsti šį klausimą“ ir pašalinti iš bendrijos pirmininko pareigų azerbaidžaniečių tautybės intelektualą, buvusį sąjūdininką Mahirą Gamzajevą. Rezoliucijai ir ją lydėjusiems antilietuviškiems pasisakymams plojimais pritarė ir pats ambasadorius, kartu su Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotiniu Sergijumi Nikolajevu. Vyriausybės vardu atsakymą į šias pretenzijas parengusi Kultūros ministerija pretenzijas atmetė, kaip ir gandus, jog esą rengiamasi riboti nelietuviams galimybę lavintis savo kalba.
Kartu, kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas pareiškė, kad Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos piliečiams ir pačiai valstybei. Anot jo, keista yra pati Tėvynainių sąvoka. „Tėvynainiais, jei įsigilinsime, gali būti laikomi visi, kas gyvena buvusios SSRS ir Rusijos imperijos teritorijoje. Ne tik rusai, bet ir lenkai, suomiai arba Aliaskos eskimai. Bėda, kad tai pasitarnauja kišimosi į kitų šalių reikalus priedangai“, – sakė jis. Laišką, kurį ambasadoriaus kuruojama konferencija išsiuntė Vyriausybei, I. Melianas vadino valstybės ir jos institucijų įžeidimu.
Principinga Kultūros ministerijos pozicija nesutrukdė V.Čchikvadzei pasidžiaugti santykių gerėjimu.
