Herpes simplex virusas 1 (HSV-1) paprastai yra perduodamas per burnos gleivinės ląsteles ar lytinius organus, o vėliau išplinta ir į periferinę nervų sistemą. Tačiau kaip šis virusas toliau keliauja po organizmą, sukeldamas daugybę nemalonių simptomų, vis dar nėra iki galo suprasta.
Vienas šių simptomų yra vidurių užkietėjimas. Daugybė herpesu sergančių žmonių patiria tam tikras problemas tualete. Siekiant išsiaiškinti, kodėl taip nutinka, tyrėjai vaginaliniu būdu užkrėtė peles HSV-1. Mokslininkai pastebėjo, kad maždaug vienas iš trijų jų eksperimento subjektų greitai pradėjo rodyti simptomus, būdingus didelei storajai žarnai.
Ištyrę pelių virškinamojo trakto sistemą reguliuojančius enterinės nervų sistemos (ENS) neuronus, tyrėjai pastebėjo, kad virusas išplito į šiuos neuronus toms pelėms, kurios patyrė vidurių užkietėjimą.
Moksliniame žurnale „Cell Host and Microbe“ tyrimo autoriai aiškina, kad ši infekcija aktyvuoja net kelis genus, kurie paprastai apsaugo kūną nuo įsibrovėlių, pasiunčiant baltųjų kraujo kūnelių rūšį – neutrofilus – jų sunaikinti. Tačiau panašu, kad šiuo atveju neutrofilai sunaikino ne patį virusą, o ENS neuronus.
Kad tai patvirtintų, mokslininkai pakartojo šį eksperimentą su pelėmis, kurios genų inžinerijos būdu buvo pakeistos taip, kad neturėtų neutrofilų. Šios pelės nepatyrė jokių tuštinimosi problemų.
Būtent kaip virusas nuo lytinių organų patenka į storąją žarną nėra aišku. Tyrimo autorių manymu, jis ten galimai nukeliauja tam tikromis nervinėmis ląstelėmis, kurios jungia urogenitalinius ir žarnyno audinius.
Deja, neuronai paveiktų pelių storojoje žarnoje niekada nebeatsistatė, o tai labai apsunkino jų gyvenimą. Bet tyrėjai pastebėjo, kad gydymas stipriais laisvinamaisiais padėjo atkurti judesius, reikalingus „sutvarkyti savo reikalus“ net neturint funkcionuojančios ENS.
