Profesorius pasakojo akylai sekantis, kas šiuo metu vyksta ir kitose šalyse, tad tikrai regintis nerimo ženklų.
„Seku visa tai, kas vyksta, tai Europoje padėtis yra įtempta, kai kuriose šalyje tragiškai, kaip antai Čekijoje, Slovakijoje. Ten labai sudėtinga. Amerikiečiai jau kai kuriose valstijose visiškai atlaisvina karantiną, bet, manau, kad tai dar ankstyva“, – sakė jis.
Nors karantinas Lietuvoje trunka jau penktą mėnesį, girdint apie vis daugiau sparčiau plintančios britiškosios atmainos viruso atvejų, A. Laiškonio manymu, kitos išeities kaip izoliacija, nėra.
„Žmonės skundžiasi, kad yra pavargę, tai, galima pagalvoti, vien tik Lietuva pavargusi, o pasaulis ne? Visi esame pavargę. Juk ir apie liekamuosius infekcijos reiškinius kalbama, štai paskaičiau, kad po 3–4 mėnesių persirgus koronavirusu pradeda slinkti plaukai. Mes apie šią ligą tiek daug visko nežinom, jos pasekmių, tad reikia tų priemonių“, – sakė jis.
Nerimas dėl Velykų
Gydytojas pasakojo itin daug nerimo turintis dėl artėjančių Velykų.
„Labai bijau Velykų, nes žmonės vėl pradės puldinėti į prekybos centrus kaip ir prieš Kalėdas. Jie tikrai įvairiais būdais miškais ir laukais stengsis kažkaip kažkur patekti. Jau Kalėdos, Naujieji metai tą parodė“, – pastebėjo jis.
Kartu pašnekovas stebėjosi ir dėl to, kad žmonės vengia testuotis:
„Štai mano kaimynė persirgo „gripu“ gruodžio mėnesį. Dabar, kai reikėjo skiepytis, nuėjo, pasidarė antikūnus, tai, pasirodo, koronavirusu persirgo. Taigi kiekvienas sukarščiavimas, bet kokia simptomatika – reikia, kad žmogus eitų tirtis. Nekalbu apie tuos, kuriems sunku, kuriems nėra klinikos.“
Patiems medikams trūksta švietimo
Infektologas apgailestavo, kad trūksta ir bendros komunikacijos. Jis svarstė, kad gal nereikėtų vos ne kiekvieną dieną ją keisti, kai rodosi, kad vieną dieną vieni pakalba vienaip, kiti – kitaip.
„Nesuprantu, yra trys ekspertų komisijos – prie Vyriausybės, Ekstremaliųjų situacijų komisijos ir prezidento. Nežinau jų sudėties, kas ką patarinėja, bet visgi gal vienose rankose turėtų būti informacija? Kaip bekeikėm buvusį sveikatos apsaugos ministrą, bet jis vis tiek buvo pagrindinis kalbėtojas, o dabar tylu ramu“, – sakė gydytojas.
Anot jo, ir patiems medikams trūksta daugiau bazinės informacijos, nes esama tokių, kurie net nesigaudo, kas yra tas antigenų, kas – antikūnų ar greitasis testas. Profesorius įsitikinęs, kad trūksta bendro švietimo visų sričių sveikatos specialistams:
„Liūdniausia, kad ir medikai nėra iki galo įsisavinę. Štai skambina viena pacientė, nuėjo pas akių gydytoją ir klausė, ar skiepytis. Tai ji pasakė, kad pati nesiskiepys, nes neužsikrės, ir pacientei nepatarė. Taigi dar yra nemažai medikų skepticizmo.“
Stresas vakcinuojantis pridaro bėdų
A. Laiškonio pastebėjimu, streikuoja komunikacija ir dėl skiepų. Jo manymu, norint išsklaidyti nepagrįstas kalbas būtinai reikėjo atlikti iškart po vakcinacijos mirusio vyro skrodimą.
„Labai gaila, kad tai nebuvo padaryta. Matyt, artimieji neleido. Nes tai, man atrodo, buvo staigi mirtis. Ne dėl skiepo, bet buvo sutapimas, nes jei būtų padarę skrodimą, būtų matę, ar plyšo aorta.
Visi vyresni žmonės visi eina skiepytis baisiai bijodami, patiria stresą. Nenuostabu, kad tokioje būsenoje galėjo ištikti ir infarktas. Nes jei įvyksta anafilaksinis šokas, žmogus niekada nemiršta per dvi minutes – taigi arba staiga aorta trūko, arba ištiko infarktas“, – svarstė gydytojas.
Jis taip pat pridūrė, kad mutuodamas virusas tiek nepasikeis, kad skiepai visiškai neveiktų.
„Vis tiek vakcina apsaugos nuo sunkesnės ligos eigos. Juo labiau, manau, farmacinės kompanijos jau dabar dirba, renka mutavusius virusus ir stengiasi iš jų gaminti priedus prie vakcinos“, – sakė medikas.
Taip pat, jo manymu, didelė klaida dėl skiepų padaryta dar 2004 m., Sunkaus ūmaus respiratorinio sindromo (SARS) epidemijos metu: „Kadangi ji neišplito į pandemiją, niekas neužsiėmė skiepų gamyba. O pasaulis jau du kartus buvo pažymėtas koronaviruso – po SARS protrūkio 2007 m. sekė MERS (Artimųjų Rytų respiracinis sindromas).“
Pavojaus signalas dėl specialistų stokos
Profesorius priminė, kad per savo gyvenimą susiduriantis su jau ketvirta pandemija. Tačiau sakė labiausiai išgyvenantis, kad neturime joms valdyti reikalingų specialistų.
„Dalyvavau likviduojant raupų protrūkį Maskvoje 6-ajame dešimtmetyje. Toliau 1967 m. buvo choleros protrūkis Odesoje. Buvau jaunas, tai mane siųsdavo iš Lietuvos mokytis. Toliau 2004 m. dalyvavau likviduojant SARS protrūkį. Dabar – ketvirta pandemija.
Faktas, kad virusai mutavo ir mutuos, bet jei neturėsime specialistų, bus problemų. Dabar jokių kursų nėra, nesimokoma, epidemiologija yra išimta iš infekcinių ligų ciklo. Kaip galima turėti specialistą infektologą, jei jis neišmano epidemiologijos?“ – pabrėžė A. Laiškonis.
Šiais metais epidemijos nebaigsime
Anot profesoriaus, atgavus Nepriklausomybę užliūliavo mintis, kad infekcinių ligų Lietuvoje nebėra, tad neliko epidemiologų, infektologų ruošimo.
„Užkrečiamųjų ligų epidemiologija tai nėra visuomenės sveikatos problema. Tai yra visiškai kitas dalykas, turi būti specialistai. Jeigu mes ir toliau būsim tokie akli ir kurti, nesukursim epidemiologijos kurso ir specialistų, bus bėdų, nes juk pandemija tęsis kelis metus.
Mes esame vienintelė šalis Europoje, neturinti specialistų. Ką gali pasakyti Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, kuri kitą kartą kalba kaip vyriausioji epidemiologė? Paklausius akivaizdu, kad turėtume tikrai labai susiimti ir atkurti sistemą, kad turėtume specialistus savivaldybėse“, – aiškino gydytojas.
Nors dabar epidemiologinę COVID-19 atvejų analizę atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pašnekovas pabrėžė, kad šios įstaigos pagrindinis veiklos laukas – vandens, maisto kokybės tyrimai, apskritai visuomenės sveikata, bet ne užkrečiamųjų ligų epidemiologija.
„Mes tikrai su šiais metais epidemijos nebaigsime, tad turime galvoti. Dabar tikrai dar gyvensime neramų gyvenimą“, – pridūrė infektologas.
