REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors specialistai prognozuoja naują užsikrėtimo koronavirusu bangą, nerimą kelia žmonių sumažėjęs entuziazmas skiepytis. Šioje vietoje profesorius Julius Kalibatas papasakojo apie mitus ir faktus, susijusius su ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu.

Nors specialistai prognozuoja naują užsikrėtimo koronavirusu bangą, nerimą kelia žmonių sumažėjęs entuziazmas skiepytis. Šioje vietoje profesorius Julius Kalibatas papasakojo apie mitus ir faktus, susijusius su ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu.

REKLAMA

Pateikiame visą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentarą:

„Nežiūrint akivaizdaus fakto, kad metų pabaigoje pasaulyje sirgusių COVID-19 turėsime virš 200 milijonų, o mirusių nuo šios infekcijos aukų skaičius, matomai, priartės prie 5 milijonų, atsiranda vis dar nemažai žmonių, atsisakančių skiepytis. Kodėl atsisakoma skiepytis? Kuo motyvuojama? Dažniausiai kaip viena iš priežasčių nurodoma, kad visos šiuo metu naudojamos vakcinos nuo SARS- CoV- 2 pagamintos labai greitai ir nėra pilnai aišku, ar jos tikrai veiksmingos ir saugios. 

Kitos baimės skiepytis dažniausiai siejamos su vakcinos sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis bei visiškai neišaiškintu ilgalaikiu COVID-19 vakcinų poveikiu žmogaus organizmui. Šeimos gydytojams teko taip pat girdėti iš savo pacientų, jog vakcinos, pagamintos modifikuotos informacinės RNR pagrindu, gali pakeisti net ir žmogaus genetiką, kas, savaime suprantama, moksliniu požiūriu yra absoliutus absurdas.

REKLAMA
REKLAMA

Matomai, didesnė dalis gyventojų gerai supažindinti su retkarčiais pasitaikančiu trumpalaikiu šalutiniu skiepų poveikiu (paraudimas, patinimas, niežulys injekcijos vietoje, pažasties limfmazgių padidėjimas, ir kiti į gripą panašūs simptomai), todėl dažniausiai net nesikreipia į šeimos gydytoją, nes žino, kad visos nepageidaujamos reakcijos į skiepą po kelių dienų praeis. 

REKLAMA

Baimės dėl ilgalaikio poveikio

Vis dėlto, teko pastebėti, kad didesnės baimės susijusios su galimu ilgalaikiu vakcinų poveikiu žmogaus organizmui, kuris dažnai, ypač socialiniuose tinkluose,  apipinamas sąmokslo teorijomis, nieko nepagrįstais išvedžiojimais arba tiesiog melagingais faktais. Jeigu, matyt, nieko jau negali nustebinti D. Kepenio ir kitų imunologijos ir virusologijos srityje esančių visiškų anafalbetų antimoksliniai kliedesiai, tai mokslo pasaulyje pakankamai didelį atgarsį sukėlė Airijos Dublino universiteto profesorės Dolores Cahill paskelbti teiginiai, kad informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos visiems paskiepytiems ženkliai sutrumpins gyvenimą. 

REKLAMA
REKLAMA

Neturėdama jokių mokslinių įrodymų, profesorė pareiškė, kad pasiskiepiję asmenys, jei jų amžius virš 70 metų, numirs po dviejų ar trejų metų, o tie, kuriems trisdešimt, po vakcinacijos gyvens tik 5–10 metų. Ką gi, pasirodo, jog atsiranda visiškų šarlatanų ir tarp profesorių. Teisybės dėlei, reikia pasakyti, jog taip vadinamos vektorinės vakcinos, sukurtos adenoviruso pagrindu, labai retais atvejais dėl atsiradusių autoimuninių reakcijų prieš  nuosavus trombocitus, sudaro sąlygas krešulių susiformavimui. Taip, britų mokslininkai konstatavo tik 19 mirčių atvejų nuo krešulių, paskiepijus „Astra-Zeneca“ vakcina 20 milijonų gyventojų. Žūti išėjus pasivaikščioti gatvėje tikimybė, matyt, yra šimtą kartų didesnė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, Lietuvoje kasmet nuo gripo komplikacijų numiršta 15–20 asmenų. Jamie Reno nurodo, kad kaip ilgalaikį šalutinį COVID-19 vakcinų poveikį galima traktuoti labai retai fiksuojamus miokarditus, perikarditus, insultus, vienpusį veido nervo paralyžių (Bell’o paralyžių). Ant kiek šitie atvejai yra reti, ypač įtikinamai iliustruoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro pateikti duomenys. 

Taip, suleidus 330 milijonų dozių iRNR vakcinų, fiksuota tik 518 atvejų miokardito ir perikardito, kurių eiga buvo nesunki, mirčių nefiksuota. Dr. Stuart Burger, ištyręs tikslinę 16–24 metų amžiaus paskiepytų asmenų grupę, nustatė, kad miokardito atvejų buvo tik 0,00025 proc. 

REKLAMA

Šiuo metu mokslinėje literatūroje pakankamai dėmesio susilaukė Guillain-Barre sindromas, kada po vakcinacijos, prasidėjus autoimuninėms reakcijoms, pažeidžiami nervai. Dažniausiai klinika atsiranda po skiepo praėjus vidutiniškai 42 dienoms. Šeimos gydytojai labai gerai žino šio sindromo kliniką – atsiranda kojų ir rankų raumenų silpnumas, sunku eiti, kalbėti, kramtyti, ryti, dvejinasi vaizdas, sutrinka šlapimo pūslės bei žarnyno veikla. Bet tai irgi labai reti atvejai. JAV mokslininkai nurodė, kad, suleidus 12,8 milijono „Pfizer-BionTech“ vakcinos dozių, nustatyta tik 100 atvejų Guillain-Barre sindromo. 

Kiek tam vakcinavimas gali turėti įtakos, gerai iliustruoja faktas, kad Guillain-Barre sindromas 17 kartų dažniau nustatomas sezoninio gripo atvejais, negu nuo vakcinos. Be abejo, galima gąsdinti žmones įvairiomis galimai atsirandančiomis  komplikacijomis po vakcinacijos, bet mano giliu įsitikinimu moksliniai faktai viską sustato į savo vietas, išryškindami, kas yra tik niekuo nepagrįstas mitas, o kas yra neginčijamos mokslo įrodytos tiesos. Bet kokia dezinformacija apie vakcinas dabartiniame etape, negerėjant epidemiologinei situacijai daugumoje pasaulio šalių, daro didžiulę žalą jau globaline prasme. 

Tikrai pritariu Sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio nuomonei, kad šiuo metu Lietuvoje mes turime nesiskiepijančių pandemiją, todėl visos priemonės skatinančios vakcinacijos kampaniją turi būti panaudotos – ir agitacinės, ir teisinės, ir finansinės. Atskiro individo įvairios nuomonės, teisės ir asmeninės laisvės negali būti aukščiau už daugumos teisę neužsikrėsti, būti sveikiems ir gyventi pilnavertį gyvenimą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų