Profesorė paaiškino, kodėl ir pasiskiepiję nuo COVID-19 ar prasirgę turi vienodai saugotis

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Kaip aiškino VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė, atsakymas į klausimą, kodėl persirgusiems žmonėms reikia dėvėti kaukę ar respiratorių, nėra paprastas.

„Jei manęs paklaustumėt kaip mokslininkės, tai sakyčiau, kad persirgę žmonės turi labai mažą riziką užkrėsti kitus ir patys užsikrėsti.

Bet ta rizika visgi nėra lygi nuliui ir teorinė galimybė, kad net persirgęs žmogus gali kažkokiu metu platinti virusą, yra. Tad kol mūsų visuomenės rizikos grupės nėra paskiepytos, tai tų saugumo priemonių tenka laikytis visiems“, – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtuose mokymuose kalbėjo ji. 

Mokslininkė priminė, kad, kita vertus, PGR testas gali būti teigiamas, nors žmogus jau nebebūna užkrečiamas. Taip yra todėl, kad testai gali nustatyti labai mažus viruso kiekius.

Turintys antikūnų ir persirgę gali būti nešiotojai

Paprašyta patikslinti, ar ir turintis antikūnų žmogus gali būti nešiotojas, profesorė aiškino, kad šis klausimas yra labai daug diskutuojamas.

„Kai kurie žmonės, matyt, išties gali būti viruso nešiotojai – persirgę ir pasiskiepiję. Ir tai yra viena priežasčių, kodėl tenka nešioti kaukes“, – sakė A. Žvirblienė.

Ji teigė suprantanti, kad gali būti aktualus kitokio karantino režimo taikymo imunitetą turintiems asmenims klausimas, tačiau kol kas jų neišeina išskirti.

„Suprantu, kaip tai yra aktualu, nes mūsų visuomenėje apie 10 proc. žmonių yra persirgę, tai, tikiuosi, gal ir atsiras kažkokios taisyklės, kaip tiems persirgusiems žmonėms elgtis. Bet kol kas reikalavimas toks – kad visi, tiek persirgę, tiek pasiskiepiję turime laikytis tų pačių saugumo reikalavimų“, – kalbėjo mokslininkė.

REKLAMA

Kurie tyrimai ką nustato?

Imunologė kartu priminė virusų ypatybes ir kodėl viruso plitimą taip sudėtinga valdyti. 

„Virusai savaime neauga, o tik gyvo organizmo ląstelėse. Jų aplinkoje turime labai daug ir įvairių, ir net nejaučiame, kad jų turime, bet istorija rodo, kad tie virusai gali būti labai pavojingi žmonėms. 

Žinome apie tokias virusų sukeltas ligas kaip raupai, poliomielitas, Ebolos karštligė ar Zika virusas. Ir visais tokiais atvejais, kai žmonija su pavojingais virusais susiduria, yra ieškoma būtų, kaip juos įveikti. Ir vienas efektyviausių būdų – skiepai“, – aiškino specialistė.

Ji pažymėjo, kad dėl viruso mažumo sudėtinga juos pastebėti ir todėl jie nustatomi netiesioginiais metodais – nustatant viruso genetinę medžiagą – DNR ar RNR molekulę, arba nustatant tam tikrus viruso baltymus – vadinamuosius antigenus. Dar vienas būdas – nustatyti imuninį atsaką į virusą, t.y. antikūnus, kurie susidaro virusams patekus į organizmą.

„COVID-19 diagnostikos atveju yra du pagrindiniai būdai – paties viruso nustatymas, tam naudojamas PGR ar molekulinis metodas. Virusas užsikrėtusio žmogaus organizme būna palyginti neilgą laiką – yra kelios dienos, kada žmogus užsikrečia ir pajaučia ar nepajaučia simptomus. 

Ir per tas kelias dienas galima aptikti virusą, kuris būna kvėpavimo takuose, todėl ir tyrimas imamas iš nosiaryklės. Bet jei praeis savaitė, 10 dienų ar dvi savaitės, tai to viruso ten gali nebebūti, tai tuomet faktą, kad prasirgome virusu, padeda nustatyti antikūnai. Tam imamas kraujo mėginys. Tai – vadinamieji serologiniai tyrimai. Šie testai naudojami ir siekiant išsiaiškinti, ar po skiepų susidarė imunitetas“, – dėstė imunologė. 

Tačiau ji pabrėžė, kad tokį antikūnų testą reikia daryti ne anksčiau kaip praėjus trims savaitėms po įtariamos infekcijos, nes antikūnams susidaryti reikia laiko. 

REKLAMA

„Ir jie laikosi mažiausiai pusę metų. Antikūnai atsiranda ir tais atvejais, kai infekcija buvo besimptomė ir žmogus gali net neįtarti, kad yra persirgęs“, – pridūrė A. Žvirblienė.

Imunologė pasakojo, kad antigeno testai veikia panašiu principu kaip nėštumo testas – nustatomi viruso antigenai.

„Jų privalumas yra tas, kad testas yra labai paprastai atliekamas ir rezultato sulaukti galima per 10–15 min. O tų molekulinių testų atlikimui reikalinga speciali įranga, tai kelių valandų procesas. Todėl vis daugiau šalių naudoja greituosius antigeno testus“, – sakė profesorė.

Turime skirtingas vakcinas

A. Žvirblienė kartu pažymėjo, kad šiuo metu šalyje naudojamos dviejų skirtingų tipų vakcinos, o paskutinioji registruota „AstraZeneca“ vakcina yra kitokio tipo nei prieš tai gautos.

„Šios vakcinos sudėtyje yra adenovirusas, t. y. tokie virusai, su kuriais mes nuolat susiduriame ir kurie sukelia arba lengvus peršalimo simptomus, arba jokių. Todėl jie laikomi nekenksmingais.  Tačiau šis virusas yra pakeistas, modifikuotas, išimtos tam tikros dalys, kurios leistų jam daugintis. Kitaip tariant, kai yra suleidžiama vakcina, virusas mūsų organizme negali daugintis. Jis tiesiog naudojamas kaip vektorius, nešiklis, kuris įneša DNR seką, kuri koduoja viruso baltymą. Tai yra tas pats vakcinų taikinys kaip ir RNR vakcinos atveju“, – aiškino mokslininkė.

Kartu ji pažymėjo, kad nors principas, kaip pristatyti genetinę medžiagą, skirtingai nei „Pfizer“ ir „Moderna“ atveju, yra kitoks, tiek RNR, tiek DNR molekulė koduoja viruso baltymą. Tuomet jis yra pagaminamas mūsų ląstelėse ir taip sukuria imuninį atsaką.

Tuo metu RNR yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą.

REKLAMA

Persirgusiems pakaktų vienos dozės?

Be kita ko, mokslininkė yra pastebėjusi, kad su kiekviena diena atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų apie persirgusių asmenų atsparumą virusui. 

„Taip pat žinoma, kad dabar pasaulyje jau daugiau kaip 100 mln. yra persirgę ir labai nedaug atvejų yra užfiksuotų pakartotinių užsikrėtimų. Pastarųjų dienų moksliniai duomenys rodo, kad vadinamosios imuninės atminties ląstelės, kurios ir užtikrina tą apsaugą, kurios greitai sužadinamos, kai virusas patenka, jos išlieka ilgiau nei pusę metų. Net ir tais atvejais, kai antikūnų lygis nukrenta, imuninės atminties ląstelės išlieka ir po 8 mėnesių jų kiekis net yra didesnis nei po mėnesio“, – sakė ji.

A. Žvirblienė pažymėjo, kad nemažai duomenų gaunama iš Izraelio, kuris laikytinas sėkmingos vakcinacijos pavyzdžiu ir kur jau paskiepyta apie pusė populiacijos.

„Ten paskiepijus keletą milijonų žmonių tik keli šimtai iš jų buvo persirgę. Ir tie, kurie buvo persirgę ir paskiepyti viena vakcinos doze, tai jų antikūnų lygis buvo toks aukštas, kaip ir tų, kurie nepersirgo, bet gavo dvi vakcinų dozes. Ir tai vėl kelia klausimą apie tai, kad persirgusiems žmonėms, ko gero, tikslinga suleisti ne dvi vakcinos dozes, o vieną. Ir jau kai kurios šalys, pvz., Prancūzija, tokį sprendimą yra priėmusios“, – sakė ji.

Daugiau nei pusė tūkstančio naujų atvejų

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 538 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 47 žmonės.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 809 žmonės, deklaruota – 133 tūkst. 890 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 7550 žmonių, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 55 tūkst. 469.

REKLAMA

Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.

Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.

Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3209 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6251 mirtis.

Praėjusią parą pirma vakcinos doze paskiepyti 9642, antra – 880 žmonių.

Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 143 tūkst. 92 žmonės, abiem dozėmis – 70 tūkst. 853 žmonės.

Praėjusią parą šalyje atlikti 6924 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 mln. 66 tūkst. 860.

Be to, per parą atlikta 570 antigeno tyrimų. Iš viso jų atlikta 31 tūkst. 309. 

Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.


Rašyti komentarą...
A
Adomas
2021-02-25 12:58:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai dirbkit, dirbkit ponai ekspertai, profesoriai mokslininkai ir vis kuryje atsakingi už žmonių sveikata. Nenori dalis skiepitis mokytojų su AstraZenika pradekit skiepiti seimo narius, ministrus ir ministerijų valdovus su artimiausiais padėjai ir jus pati pasiskiepilite viešai su visa ekspertų brigada su Astra zenika ir bus rezultas pavz. Paskata, o tai tik kalbat ir kalbat iš tuščio į pilna
Atsakyti
-6

S
Svaras
2021-02-25 12:56:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau kad priviso profesoriu musu Lietuvelej ( kiseniniu) kaip valdziai ir purviasklaidai reikia taip ir gieda . Aukstas lygis ....
Atsakyti
-1

A
AiAi
2021-02-25 13:20:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ką jūs čia veblenat? Amerikos mokslininkai viešai jau paskelbė, kad kovidas yra gripas. Ištyrę kovidu sergančius žmones, rado tik gripo virusą, daugiau nieko. Melas išlindo. Tai nuo ko tada skiepijat žmones? Gripo skiepas juk yra! Vykdot žmonių genocidą, leisdami jiems nuodus?
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų